Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane (ESVP) pavojų valdymas turi būti aprašomas vadovaujantis tiek nacionaline rizikos analize (NRA), tiek savivaldybės atlikta rizikos analize.
Jeigu NRA tam tikrus pavojus vertina apibendrintai kaip vieną riziką, pavyzdžiui, „Stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai“, savivaldybė neprivalo kiekvieno metodinių rekomendacijų 1 priede nurodyto reiškinio aprašyti kaip atskiro savarankiško pavojaus vien dėl formalaus jų išvardijimo.
Tokiu atveju ESVP gali būti nurodomas vienas apibendrintas pavojus – „Stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai“, tačiau jo aprašyme tikslinga išskirti savivaldybei aktualiausius reiškinius (pavyzdžiui, potvynius, stichinį vandens lygio pakilimą, stiprų vėją, pūgą, kaitrą ar sausrą), atsižvelgiant į teritorijos specifiką, ankstesnę patirtį ir nustatytą rizikos lygį.
Svarbu ne formaliai išskaidyti visus 21 metodinių rekomendacijų 1 priede nurodytą reiškinį, o aiškiai numatyti savivaldybei aktualių grėsmių valdymo priemones. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybėje didžiausią riziką kelia potvyniai ir stiprūs vėjai, būtent šių reiškinių valdymas turėtų būti aprašomas išsamiau.
