Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninę perdangą. Geriausia, jei namo rūsyje būtų įrengtas ir antrasis išėjimas.

Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jei rūsyje yra langų, pasiruoškite maišų su smėliu, kuriais prireikus galėtumėte juos uždengti.

Iš anksto numatykite vietą tualetui. Jei nėra galimybės jo įrengti, galima naudoti kibirą su dangčiu.

Rūsio grindis rekomenduojama iškloti medinėmis lentomis arba medžio drožlių plokštėmis. Palei sienas reikėtų įrengti tvirtas ir plačias lentynas, kurios tiktų daiktams laikyti, o prireikus – ir miegoti.

Rūsyje laikykite būtinų maisto ir geriamojo vandens atsargų. Patartina turėti ir didelę, 40–50 litrų talpos, vandens statinę.

Praverstų nedidelė elektrinė ar dujinė viryklė.

Rūsyje galima įrengti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis būtų išvestas į lauką.

Artimiausius kolektyvinės apsaugos statinius savo gyvenamojoje vietoje galite rasti mūsų interneto svetainėje esančiame žemėlapyje.

Taip pat aktuali informacija apie kolektyvinės apsaugos statinius pateikiama savivaldybių interneto svetainėse ir jų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.

Artimiausias priedangas savo gyvenamojoje vietoje galite rasti mūsų interneto svetainėje esančiame žemėlapyje.

Taip pat aktuali informacija apie priedangas pateikiama savivaldybių interneto svetainėse ir jų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.

Gyventojų evakavimas – organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijos, kurioje pavojinga gyventi ar dirbti, į saugią teritoriją, prireikus suteikiant laikiną gyvenamąją vietą.

Evakavimas gali būti išankstinis, kai realus pavojus dar tik gresia, arba skubus, kai pavojinga situacija jau susidarė. Branduolinės ar radiologinės avarijos metu evakuotis reikia tik tada ir taip, kaip nurodo atsakingos institucijos.

Gyventojų evakavimą organizuoja savivaldybės. Tam iš anksto numatytose vietose įrengiami gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir priėmimo punktai.

Paskelbus gyventojų evakavimą, pateikiama informacija:

• per kiek laiko būtina išvykti iš nesaugios teritorijos;
• kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys nuosavo transporto;
• kur yra gyventojų surinkimo punktai;
• kur įrengti tarpiniai gyventojų evakavimo punktai, jei jų reikia;
• kur reikia vykti ir kur yra gyventojų priėmimo punktai;
• kokius daiktus būtina pasiimti;
• kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus;
• kokiais evakavimo maršrutais vykti.

Jei evakuojatės nuosavu automobiliu, vykite tik nurodytais maršrutais. Šeimai rekomenduojama vykti vienu automobiliu – taip mažesnė tikimybė pasimesti, be to, keliuose bus mažiau transporto priemonių.

Jei neturite galimybės išvykti nuosavu transportu, vykite į nurodytą gyventojų surinkimo punktą. Iš jo gyventojų evakavimas bus organizuojamas savivaldybės transporto priemonėmis.

Ką pasiimti evakuojantis?

Išvykdami iš namų pasiimkite būtiniausius daiktus:

• asmens tapatybės ir kitus svarbiausius dokumentus;
• negendančio maisto ir geriamojo vandens 2–3 dienoms;
• pinigų, banko korteles;
• nuolat vartojamų vaistų ir pirmosios pagalbos priemonių;
• drabužių, avalynės ir higienos reikmenų;
• mobilųjį telefoną, įkroviklį ir, jei turite, išorinę bateriją;
• nešiojamąjį radijo imtuvą, žibintuvėlį ir atsarginių baterijų;
• kitų būtinų asmeninių daiktų.

Reikalingus daiktus sudėkite į kuprines ar kelioninius krepšius, kuriuos galėtumėte lengvai neštis. Prie jų rekomenduojama pritvirtinti korteles su savo vardu ir pavarde.

Kaip pasirūpinti gyvūnais?

Evakuodamiesi pasiimkite augintinius ir jiems būtinas priežiūros priemones – ėdalo, vandens, pavadėlius, transportavimo dėžes ar narvus.

Jei turite ūkinių gyvūnų, iš anksto numatykite, kaip juos perkelti į saugią vietą. Jei gyvūnų negalite pasiimti, kreipkitės į atsakingas tarnybas ar savivaldybę dėl galimų jų saugaus perkėlimo sprendimų.

Ką padaryti prieš paliekant namus?

Jei yra laiko ir tai saugu:

• užsukite vandens ir dujų sklendes;
• išjunkite elektros prietaisus ir ištraukite jų kištukus iš elektros lizdų;
• uždarykite langus;
• įneškite į vidų lauke esančius lengvus daiktus, kurie gali kelti pavojų;
• uždarykite ir užrakinkite duris.

Su artimaisiais stenkitės susisiekti trumposiomis žinutėmis, kad nebūtų perkrauti ryšio tinklai.

Svarbiausia – sekite oficialius pranešimus ir vykdykite atsakingų institucijų nurodymus.

Taip, suteikiamas. Pareigūnų nurodytose vietose evakuotiems gyventojams bus suteiktas laikinas prieglobstis ir teikiama būtinoji pagalba. Gyventojai gali būti apgyvendinami iš anksto savivaldybių numatytuose kolektyvinės apsaugos statiniuose ar laikinose apgyvendinimo vietose.

Laikinai apgyvendintiems gyventojams bus organizuojamos būtinosios paslaugos:

• maitinimas ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu;
• aprūpinimas švariais drabužiais ir higienos reikmenimis;
• būtinųjų komunalinių ir socialinių paslaugų teikimas;
• pirmosios medicinos, psichologinės ir socialinės pagalbos teikimas;
• galimybė susisiekti su artimaisiais ir informuoti juos apie savo buvimo vietą.

Šių ir kitų būtinųjų paslaugų teikimą bei gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuos savivaldybė, į kurios teritoriją evakuojami gyventojai.

Suteiktame laikinajame prieglobstyje gyventojai galės likti tol, kol bus priimtas sprendimas, leidžiantis grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą, arba kol jiems bus suteiktas kitas laikinas būstas.

Paskelbus gyventojų evakavimą, bus pateikta informacija:

• per kiek laiko privaloma išvykti iš nesaugios teritorijos;
• kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys nuosavo transporto;
• kur yra gyventojų surinkimo punktai;
• kur yra tarpiniai gyventojų evakavimo punktai, jeigu jie bus reikalingi;
• kur vykti nuosavu transportu ir kur yra gyventojų priėmimo punktai;
• ką pasiimti;
• kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus.

Šeimoje iš anksto pasiskirstykite užduotimis. Supažindinkite šeimos narius, kaip išjungti vandens, elektros ir dujų tiekimą, kad prireikus kiekvienas galėtų tai padaryti. Prieš išvykdami iš namų, išjunkite elektros prietaisus, užsukite vandens ir dujų tiekimą.

Šeimai patartina vykti vienu automobiliu – taip sumažėja tikimybė pasimesti ir transporto priemonių skaičius keliuose.

Iš anksto pasirūpinkite, kad automobilio degalų bakas būtų pripildytas. Numatykite kelis galimus išvykimo maršrutus.

Svarbu. Jei paskelbta organizuota evakuacija, gyventojai pirmiausia turi vadovautis atsakingų institucijų nurodymais dėl išvykimo būdo ir maršruto.

Sprendimai dėl apsaugomųjų veiksmų priimami vertinant informaciją apie avariją, jos eigos prognozes, radiacinės stebėsenos ir žvalgybos duomenis, prognozuojamą gyventojų apšvitą, meteorologines sąlygas ir nustatytus apsaugomųjų veiksmų taikymo kriterijus.

Kompetentingos institucijos nustato, kuriose teritorijose ir kokius apsaugomuosius veiksmus būtina taikyti. Šie veiksmai turi būti pagrįsti – jų teikiama nauda žmogui ar visuomenei turi būti didesnė už galimą žalą.

Gyventojams pateikiamos oficialios rekomendacijos, kurių būtina laikytis.

Gyventojų evakavimas – organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijos, kurioje pavojinga gyventi ar dirbti, į saugią teritoriją, prireikus suteikiant laikiną gyvenamąją vietą.

Evakavimas gali būti išankstinis, kai realus pavojus dar tik gresia, arba skubus, kai pavojinga situacija jau susidarė. Branduolinės ar radiologinės avarijos metu evakuotis reikia tik tada ir taip, kaip nurodo atsakingos institucijos.

Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, ne visada tikslinga iš karto taikyti visus apsaugomuosius veiksmus. Jie parenkami atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir galimą pavojų gyventojams.

Pavyzdžiui, negalima tuo pačiu metu nurodyti gyventojams likti uždarose patalpose ir evakuotis. Be būtino reikalo vykdoma evakuacija gali sukelti daugiau žalos žmonių sveikatai, nei suteikti naudos.

Apsaugomieji veiksmai parenkami atsižvelgiant į avarijos aplinkybes, meteorologines sąlygas, nustatytus jų taikymo kriterijus ir kompetentingų institucijų rekomendacijas. Priklausomai nuo situacijos, gali būti taikomas vienas arba keli apsaugomieji veiksmai.

Gyventojų apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis šiais pagrindiniais radiacinės saugos principais:

• Pagrįstumo principu – taikomų apsaugos priemonių nauda žmonėms turi būti didesnė už galimą žalą.
• Optimizavimo principu – apsaugos priemonės turi būti parenkamos ir taikomos optimaliai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Sprendimas dėl gyventojų evakavimo priimamas atsižvelgiant į prognozuojamą avarijos mastą, radioaktyviųjų medžiagų sklaidą ore, atliktų radiologinių matavimų rezultatus, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams riziką, meteorologines sąlygas ir kitus veiksnius.

Gyventojų evakavimas gali būti organizuojamas dar prieš radioaktyviosioms medžiagoms patenkant į aplinką arba ankstyvojoje avarijos fazėje, praslinkus radioaktyviajam debesiui. Nepagrįstas evakavimas gali padaryti daugiau žalos žmonių sveikatai, nei suteikti naudos.

Apie teritorijas, iš kurių bus evakuojami gyventojai, evakavimo laiką ir tvarką bus pranešama oficialiais informavimo kanalais, įskaitant radiją ir televiziją. Evakuojamiems gyventojams bus organizuojamas laikinas apgyvendinimas.

Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems, nepanikuoti ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

Taip. Prireikus tikrinami maisto tvarkymo subjektai ir geriamojo vandens tiekėjai. Gali būti ribojamas arba draudžiamas galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų tiekimas rinkai ir tokio geriamojo vandens tiekimas.

Gyventojams gali būti rekomenduojama nevartoti tam tikrų vietinių maisto produktų. Jei geriamasis vanduo būtų nesaugus vartoti, gyventojų aprūpinimas saugiu geriamuoju vandeniu būtų organizuojamas kitais būdais.

Įvykus branduolinei avarijai, į aplinką gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje ir gali ją pažeisti. Todėl svarbu apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio.

Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir sumažina radioaktyviojo jodo kaupimąsi joje. Taip sumažinama skydliaukės ligų, įskaitant vėžį, išsivystymo rizika.

Kalio jodido tabletės neapsaugo nuo išorinės apšvitos ar kitų radioaktyviųjų medžiagų poveikio.

Kalio jodido tabletes galima vartoti tik gavus oficialų nurodymą ir griežtai laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.

Apsaugomieji veiksmai gali būti taikomi ir pasibaigus branduolinei ar radiologinei avarijai – savaites, mėnesius ar net kelerius metus.

Gyventojams gali būti teikiamos rekomendacijos dėl aplinkos švarinimo (dezaktyvavimo), taikomi maisto produktų, geriamojo vandens ir pašarų vartojimo ar naudojimo apribojimai dėl radioaktyviojo užterštumo. Prireikus gali būti organizuojamas gyventojų perkėlimas į saugesnes gyvenamąsias vietas.

Svarbu vadovautis atsakingų institucijų skelbiama informacija ir laikytis jų nurodymų, kol bus oficialiai pranešta apie taikomų apribojimų panaikinimą.

Daugiau informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir apsaugomuosius veiksmus galima rasti šių institucijų interneto svetainėse:

• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento;
• Sveikatos apsaugos ministerijos;
• Radiacinės saugos centro;
• Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72;
• Ekstremalių sveikatai situacijų centro.

Informacijos taip pat galima teirautis Ekstremalių sveikatai situacijų centre telefonu +370 37 282 244. Šiuo numeriu galima susisiekti ir su ne darbo metu budinčiu specialistu.

Jeigu esate tarp žmonių, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis:

• Venkite tiesioginio sąlyčio su galimai užterštais asmenimis ir jų drabužiais.
• Rekomenduokite jiems atlikti švarinimą (dezaktyvaciją) – nusivilkti galimai užterštus viršutinius drabužius, juos sudėti į plastikinį maišą ir, jei įmanoma, nusiprausti po dušu su muilu bei vandeniu.
• Vadovaukitės atsakingų institucijų nurodymais.

Išsamiau apie švarinimą skaitykite DUK atsakyme „Ką daryti, jei branduolinės ar radiologinės avarijos metu esu lauke?“

Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, atsakingos institucijos vertina informaciją apie avariją, radiacinės stebėsenos ir tyrimų duomenis, radioaktyviųjų medžiagų sklaidos prognozes bei galimą gyventojų apšvitą. Pagal šiuos duomenis nustatoma, kuriose teritorijose ir kokius apsaugomuosius veiksmus būtina taikyti.

Apie Jūsų gyvenamojoje vietoje taikomus apsaugomuosius veiksmus ir jų vykdymą informuoja atsakingos institucijos. Vadovaukitės jų paskelbtais nurodymais.

Sekite oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir atsakingų institucijų interneto svetainėse. Pasikeitus situacijai, nurodymai gali būti atnaujinti, o teritorijos, kuriose reikia taikyti apsaugomuosius veiksmus, – patikslintos.

Gyventojams rekomenduojama asmeninėmis apsaugos priemonėmis pasirūpinti iš anksto.

Gyvenantiems iki 100 km atstumu nuo atominės elektrinės rekomenduojama namuose turėti vienkartinių respiratorių, marlinių kaukių ir polietileninių apsiaustų.

Neturint respiratoriaus ar kaukės, kvėpavimo takams pridengti galima naudoti ir savadarbes priemones iš marlės, minkšto popieriaus ar kitų tinkamų medžiagų.

Šias priemones reikėtų laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje, kad prireikus būtų galima greitai jomis pasinaudoti.

Gavus naujos ar patikslintos informacijos apie branduolinę ar radiologinę avariją, atsakingų institucijų rekomenduojami apsaugomieji veiksmai gali keistis.

Todėl svarbu nuolat sekti oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir atsakingų institucijų interneto svetainėse bei laikytis naujausių jų nurodymų.

Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, nėščiosioms, susirūpinusioms dėl galimo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio vaisiui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Galimą pavojų vaisiui gydytojas turėtų įvertinti kartu su radiacinės saugos specialistu.

Įtarus, kad vaisius patyrė apšvitą, atliekamas sveikatos būklės ir gautos apšvitos dozės įvertinimas. Atsižvelgiant į rezultatus, nėščiajai suteikiama informacija ir individualios konsultacijos.

Motinos, gyvenančios branduolinės ar radiologinės avarijos nepaveiktoje teritorijoje, gali ir toliau žindyti kūdikius be apribojimų.

Jeigu motina avarijos metu buvo netoli avarijos vietos ir į jos organizmą pateko radioaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, jų įkvėpus ar gavus su maistu, šių medžiagų gali patekti ir į motinos pieną. Tokiu atveju pienas gali būti nesaugus kūdikiui.

Esant tokiai situacijai, atsakingos institucijos gali rekomenduoti laikinai nutraukti žindymą, atlikti sveikatos patikrinimą ir įvertinti patirtą apšvitos dozę. Dėl tolesnio kūdikio maitinimo būtina konsultuotis su gydytoju ir laikytis atsakingų institucijų rekomendacijų.

Taip, nėščiosios gali vartoti kalio jodido tabletes, tačiau tik gavusios oficialų Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą.

Nėščiosioms skiriama tik viena kalio jodido preparato dozė, kurios apsauginis poveikis skydliaukei trunka apie 24 valandas.

Kalio jodido tabletės padeda apsaugoti ne tik nėščiosios, bet ir besivystančio vaisiaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio.

Taip, gali, jei Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo jas vartoti.

Krūtimi maitinančioms moterims skiriama tik viena kalio jodido dozė, kuri apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas.

Su motinos pienu gaunamo stabiliojo jodo nepakanka kūdikio skydliaukei apsaugoti nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Todėl kūdikiui taip pat turi būti skiriama viena kalio jodido dozė, atsižvelgiant į jo amžių.

Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju jonizuojančioji spinduliuotė gali turėti neigiamą poveikį vaisiui. Galimas poveikis priklauso nuo gautos apšvitos dozės ir nėštumo laikotarpio.

Įtarus, kad vaisius patyrė apšvitą, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistai įvertina nėščiosios sveikatos būklę ir galimą vaisiaus apšvitos dozę. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, nėščiajai suteikiama informacija ir individualios konsultacijos.

Taip. Radioaktyviosios medžiagos, nusėdusios ant drabužių, odos ar plaukų, gali būti perduotos kitiems žmonėms, įskaitant vaikus, tiesioginio sąlyčio metu.

Jei įtariate, kad ant Jūsų drabužių, odos ar plaukų pateko radioaktyviųjų medžiagų, kuo greičiau atlikite švarinimą (dezaktyvaciją): atsargiai nusivilkite galimai užterštus viršutinius drabužius, sudėkite juos į plastikinį maišą ir, jei įmanoma, nusiprauskite po dušu su muilu bei vandeniu, išplaukite plaukus šampūnu.

Tinkamai pašalinus radioaktyviąsias medžiagas, gerokai sumažėja rizika užteršti aplinkinius, įskaitant vaikus.

Išsamiau apie švarinimą skaitykite DUK atsakyme „Ką daryti, jei branduolinės ar radiologinės avarijos metu esu lauke?“

Taip, vaiką maudyti galima. Jei įtariate, kad vaikas užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, svarbiausia kuo greičiau jas pašalinti. Vienas iš būdų tai padaryti – nuprausti vaiką po dušu.

Atsargiai nuvilkite vaiko viršutinius drabužius, kad ant jų esančios radioaktyviosios dulkės nepatektų ant veido. Prireikus drabužius galima perkirpti ties kaklu.

Kruopščiai nuprauskite vaiką šiltu tekančiu vandeniu su muilu. Plaukus išplaukite šampūnu arba muilu, tačiau nenaudokite plaukų kondicionieriaus. Odos stipriai netrinkite. Saugokite, kad vanduo nepatektų į vaiko akis, burną, nosį ar atviras žaizdas. Smulkias žaizdeles ir nubrozdinimus prieš prausdami uždenkite vandeniui atspariu pleistru.

Nupraustą vaiką aprenkite švariais drabužiais ir apaukite švaria avalyne.

Net jei įtariate, kad vanduo gali būti užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, jį galima naudoti išoriniam kūno plovimui, jei atsakingos institucijos nenurodė kitaip. Svarbu neleisti vaikui šio vandens nuryti.

Baigę prausti vaiką, patys kruopščiai nusiplaukite rankas, veidą ir kitas drabužiais nepridengtas kūno vietas tekančiu vandeniu su muilu.

Branduolinės avarijos metu specialios švarinimo vietos (dezaktyvacijos punktai) įrengiamos išėjimo iš užterštos teritorijos vietose, tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose, o prireikus – ir evakuojamų gyventojų priėmimo punktuose.

Jeigu būsite evakuojami kartu su vaikais ar kitais šeimos nariais ir pateksite į tą patį dezaktyvacijos punktą, galėsite būti šalia vieni kitų, kol bus atliekamas švarinimas, jeigu tai leis švarinimo organizavimo tvarka ir saugos reikalavimai.

Skydliaukės tyrimas radioaktyviajam jodui nustatyti atliekamas tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad radioaktyvusis jodas pateko į vaiko organizmą.

Ar būtina atlikti šį tyrimą, įvertinę galimą pavojų, sprendžia radiacinės saugos specialistai.

Branduolinės avarijos metu vaikai gali jausti stiprų nerimą ir baimę dėl nematomo, jiems sunkiai suprantamo pavojaus. Jie gali bijoti dėl savo ir artimųjų gyvybės, nerimauti, kad gali netekti tėvų ar kitų šeimos narių.

Kaip tėvai ir artimieji gali padėti vaikui?

Svarbu ramiai ir švelniai pasikalbėti su vaiku, išsiaiškinti, ką jis žino apie įvykusią avariją, kaip jaučiasi ir ko labiausiai bijo. Vaikui reikia suteikti galimybę išsakyti savo mintis ir jausmus.

Kalbėdami su vaiku:

• Išlikite kiek įmanoma ramesni. Neslėpkite savo jausmų, tačiau stenkitės neperduoti vaikui savo nerimo.
• Palaikykite akių kontaktą, atidžiai išklausykite vaiką.
• Paaiškinkite, kad jausti baimę ar nerimą tokioje situacijoje yra normalu.
• Išsiaiškinkite, ko vaikas bijo labiausiai, ir padėkite jam apie tai pasikalbėti.
• Atsakykite į vaiko klausimus paprastai, nuoširdžiai ir pagal jo amžių. Venkite nereikalingų, nerimą keliančių detalių.
• Skatinkite vaiką išreikšti savo jausmus žaidžiant, piešiant ar užsiimant kita mėgstama veikla.
• Leiskite vaikui pasijusti naudingam – paprašykite atlikti nedidelę, pagal jo amžių tinkamą užduotį.

Saugokite vaiką nuo perteklinės nerimą keliančios informacijos

Atkreipkite dėmesį, kokią informaciją apie branduolinę avariją vaikas mato ar girdi per televiziją, radiją ir internete. Įvertinkite, ar ši informacija jam suprantama, tinkama pagal amžių ir nesukelia papildomo nerimo.

Nuolat kartojami pranešimai ir nerimą keliantys vaizdai gali sustiprinti vaikų baimę, sutrikdyti miegą. Mažesni vaikai, pakartotinai matydami tuos pačius avarijos vaizdus, gali klaidingai suprasti, kad nelaimė įvyko dar kartą.

Jeigu vaikas savarankiškai naudojasi internetu, pasidomėkite, kokiose svetainėse lankosi ir kokią informaciją skaito ar žiūri. Padėkite jam atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios ar gąsdinančios.

Padėkite vaikui išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą

Vaikams saugumo jausmą suteikia įprasta dienotvarkė ir artimųjų dėmesys. Kiek leidžia aplinkybės, stenkitės išlaikyti įprastą miego, poilsio ir kasdienės veiklos režimą.

Sudarykite vaikui galimybę žaisti, piešti, skaityti, užsiimti mėgstama veikla ir atsipalaiduoti. Skirkite jam daugiau dėmesio, dažniau apkabinkite, paguoskite ir priminkite, kad jis nėra vienas.

Taip, vaikai yra jautresni jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui nei suaugusieji. Jų organizmas dar auga ir vystosi, todėl besidalijančios ląstelės yra jautresnės spinduliuotei. Be to, vaikai turi ilgesnę tikėtiną gyvenimo trukmę, todėl didesnė tikimybė, kad ilgalaikiai spinduliuotės poveikio padariniai pasireikš vėliau gyvenime.

Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju radiacinės saugos specialistai vertina galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį vaikams ir teikia rekomendacijas dėl būtinų apsaugomųjų veiksmų.

Svarbu laikytis atsakingų institucijų nurodymų, nes tinkamai ir laiku taikomos apsaugos priemonės padeda sumažinti vaikų apšvitą ir galimą pavojų jų sveikatai.

Jonizuojančioji spinduliuotė gali pažeisti ląstelių genetinę medžiagą (DNR) arba sukelti ląstelių žūtį. Organizmas turi natūralių apsaugos mechanizmų, kurie padeda ištaisyti šiuos pažeidimus arba pašalinti pažeistas ląsteles. Tačiau jei pažeidimai lieka neištaisyti, gali sutrikti ląstelių dalijimosi kontrolė ir ilgainiui išsivystyti vėžys.

Didėjant apšvitos dozei, didėja ir tikimybė susirgti vėžiu. Mažos apšvitos dozės taip pat gali padidinti šią tikimybę, tačiau jų lemiama papildoma rizika yra nedidelė.

Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus vartoti kalio jodido tabletes, pirmenybė turi būti teikiama vaikams, nes jie yra ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui.

Kalio jodido tabletės vaikams turi būti duodamos laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamų dozių, kurios priklauso nuo vaiko amžiaus.

Akinius galite nešioti ir toliau, tačiau prieš tai juos reikėtų nuplauti tekančiu vandeniu su muilu.

Jeigu būtina, kontaktinius lęšius galite nešioti tol, kol turėsite galimybę juos pakeisti naujais.

Atliekant švarinimą (dezaktyvaciją), galūnės protezo nusiimti nebūtina. Daugelis protezų yra atsparūs vandeniui, todėl švarinimas gali būti atliekamas tiek dėvint protezą, tiek jį nusiėmus, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas.

Jei švarinimas atliekamas nusiėmus protezą, prieš vėl jį uždedant būtina kruopščiai nuvalyti galimai užterštus jo paviršius.

Jeigu žinoma arba įtariama, kad tarnybinis ar pagalbą teikiantis gyvūnas buvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, jam būtina atlikti švarinimą.

Daugumą gyvūnų galima nuprausti tekančiu kambario temperatūros vandeniu su muilu arba nuvalyti švaria sudrėkinta šluoste. Jautrias vietas aplink akis, nosį, burną ir ausis valykite atsargiai, naudodami drėgną rankšluostį ar šluostę.

Jei įmanoma, švarindami gyvūną mūvėkite gumines pirštines ir dėvėkite vienkartinį respiratorių arba medicininę veido kaukę.

Baigę švarinimą, kruopščiai nusiplaukite rankas, veidą ir kitas atviras kūno vietas tekančiu vandeniu su muilu.

Jei gyvenate radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ir baigiasi gyvybiškai svarbūs vaistai (pavyzdžiui, insulinas), nedelskite – kreipkitės pagalbos.

Pirmiausia susisiekite su savo gydytoju ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir pasitarkite, kaip saugiai gauti reikiamų vaistų. Prireikus pagalbos galite kreiptis ir į artimuosius ar kaimynus.

Jei dėl vaistų trūkumo kyla tiesioginis pavojus jūsų gyvybei ar sveikatai, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

Jei nurodyta likti patalpose, savarankiškai į lauką neikite. Būtiną išvykimą į sveikatos priežiūros įstaigą derinkite su atsakingomis tarnybomis ir laikykitės jų nurodymų.

Jei išeiti į lauką būtina, dėvėkite vienkartinį respiratorių ar kitą kvėpavimo takų apsaugos priemonę, vilkėkite kuo daugiau kūno dengiančius viršutinius drabužius. Jei turite, galite naudoti ir polietileno apsiaustą. Lauke būkite kuo trumpiau.

Grįžę į patalpas, atlikite savarankišką švarinimą, kad pašalintumėte galimai ant drabužių ir odos patekusias radioaktyviąsias medžiagas.

Jeigu įtariate, kad branduolinės ar radiologinės avarijos metu buvote radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ir patyrėte apšvitą, apie tai informuokite savo gydantį gydytoją.

Gydytojas įvertins situaciją ir nuspręs dėl tolesnio radioterapijos taikymo. Paprastai tokiais atvejais gydymas nenutraukiamas.

Jei jums nurodyta likti pastate, naminius gyvūnus taip pat laikykite namuose. Jei avarijos metu jūsų augintinis buvo lauke, parveskite jį namo ir atlikite jo švarinimą.

Užsimaukite vandeniui nelaidžias pirštines, užsidėkite veido kaukę arba pridenkite burną audinio skiaute. Taip pat reikėtų uždengti visas savo ir augintinio žaizdas bei įdrėskimus, kad į juos nepatektų radioaktyviųjų medžiagų.

Atsargiai nuprauskite gyvūną šampūnu arba muilu ir vandeniu. Jautrioms vietoms aplink akis, nosį, burną ir ausis valyti galite naudoti drėgnus rankšluosčius ar šluostes. Panaudotus rankšluosčius ar šluostes gerai išskalaukite. Nepamirškite nusiprausti ir patys, ypač kruopščiai nusiplaukite rankas ir veidą.

Saugiausia augintiniams duoti vandenį iš sandariai uždarytų butelių ar kitų talpyklų, jeigu jų turinys nebuvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis. Centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį galima naudoti, jeigu atsakingos institucijos patvirtino, kad jis saugus vartoti, arba nėra nurodžiusios jo nevartoti.

Prieš atidarydami vandens butelį ar kitą talpyklą, nuvalykite jos išorinį paviršių drėgna šluoste arba popieriniu rankšluosčiu, jei pakuotė galėjo būti užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Panaudotas valymo priemones sudėkite į plastikinį maišelį.

Prieš pildami vandenį augintiniui, įsitikinkite, kad jo dubenėlis švarus. Jei dubenėlis galėjo būti užterštas, kruopščiai jį išplaukite arba naudokite kitą, švarų indą. Baigę valyti nusiplaukite rankas.

Svarbu: vadovaukitės atsakingų institucijų skelbiama informacija apie geriamojo vandens saugą ir laikykitės jų nurodymų.

Sandarioje, nepažeistoje pakuotėje esantis gyvūnų ėdalas yra saugus vartoti, jei pakuotė apsaugojo jį nuo radioaktyviojo užterštumo.

Prieš atidarydami pakuotę, nuvalykite jos išorę šluoste arba popieriniu rankšluosčiu. Panaudotas valymo priemones sudėkite į plastikinį maišelį.

Prieš dėdami ėdalą, kruopščiai išvalykite gyvūno dubenėlį.

Jei įmanoma, likite patalpose ir neveskite augintinio į lauką. Jeigu jį išvesti būtina, lauke būkite kuo trumpiau.

Prieš eidami į lauką pasirūpinkite savo apsauga – užsidėkite tinkamai priglundantį respiratorių ar kitą kvėpavimo takų apsaugos priemonę ir apsivilkite apsauginį apsiaustą. Tai padės sumažinti radioaktyviųjų dulkių patekimą į kvėpavimo takus ir ant drabužių.

Grįžę į patalpas, atlikite augintinio švarinimą (dezaktyvaciją), kad pašalintumėte galimai ant jo kailio ir letenų nusėdusias radioaktyviąsias medžiagas. Nepamirškite atlikti ir savo švarinimo.

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

• Klausykitės oficialių pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programas ir tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
• Gavę perspėjimą „Oro pavojus“ (raudona), nedelskite ir vykdykite perspėjimo pranešime pateiktus nurodymus.
• Jei nurodoma slėptis, skubėkite į artimiausią priedangą. Jei galite ją greitai pasiekti, pasiimkite būtiniausius daiktus: dokumentus, telefoną, geriamojo vandens, maisto, vaistų ir kitų reikalingų priemonių.
• Jei priedangos pasiekti negalite, likite pastato viduje ir pasirinkite saugesnę vietą – rūsį, patalpą be langų, kurią nuo lauko skirtų bent dvi sienos, arba vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.
• Jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą. Tai gali būti požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita saugesnė vieta. Jei tokios galimybės nėra, slėpkitės griovyje, dauboje ar kitoje nuo tiesioginio poveikio apsaugotoje vietoje.
• Išlikite ramūs, nepasiduokite panikai ir perspėkite artimuosius bei kaimynus, jei tai galite padaryti saugiai.
• Be būtino reikalo nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
• Jei slepiatės rūsyje, praneškite artimiesiems ar kitiems patikimiems asmenims, kur esate, kad prireikus gelbėtojai galėtų jus surasti.
• Gavę nurodymą evakuotis, jei tai saugu ir turite laiko, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei užrakinkite duris.
• Be būtino reikalo neskambinkite artimiesiems ir pažįstamiems, kad nebūtų perkrauti ryšio tinklai. Susisiekti geriau trumposiomis žinutėmis.

Likite priedangoje ar kitoje saugioje vietoje, kol gausite oficialų pranešimą apie pavojaus pabaigą arba kitus atsakingų institucijų nurodymus.

Kaip elgtis sprogimo vietoje arba po sprogimo?

• Nedelsdami kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą bei kaklą. Jei įmanoma, pasinaudokite artimiausia priedanga – pastatu, grioviu, dauba ar kita apsaugą suteikiančia vieta.
• Nugriaudėjus sprogimui, neskubėkite palikti priedangos. Gali kristi skeveldros arba įvykti pakartotinių sprogimų.
• Pavojui aprimus, jei būtina, persikelkite į saugesnę vietą ir kurį laiką joje pasilikite. Apšaudymas gali atsinaujinti.
• Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės saugiais evakuacijos išėjimais. Nesinaudokite liftais.
• Jei yra sužeistųjų, padėkite jiems pasitraukti į saugią vietą ir suteikite pirmąją pagalbą, tačiau tik tuomet, kai tai nekelia pavojaus Jūsų saugumui.
• Saugokitės pažeistų pastatų konstrukcijų – pastatas ar jo dalis gali sugriūti.
• Nelieskite, nejudinkite ir neatidarinėkite įtartinų daiktų ar nesprogusių šaudmenų. Atsitraukite saugiu atstumu, įspėkite aplinkinius ir apie pavojų praneškite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
• Neikite į pavojingą teritoriją ir savarankiškai neardykite griuvėsių. Padėkite šalinti sprogimo padarinius tik tada, kai tai saugu ir laikomasi atsakingų tarnybų nurodymų.

Kaip elgtis, jei mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai?

• Išlikite ramūs, sekite oficialią informaciją ir stenkitės išsiaiškinti, kas vyksta.
• Nesiartinkite prie ginkluotų asmenų, karinės technikos ar karinių objektų. Net ir būdami šalia galite tapti atsitiktinės kulkos ar kitų pavojų aukomis.
• Neleiskite vaikams būti lauke be priežiūros. Paaiškinkite jiems, kad negalima artintis prie karinės technikos, ginklų, sprogmenų ar įtartinų daiktų.
• Nefotografuokite ir nefilmuokite priešiškų karių ar karinės technikos, jei dėl to galite būti pastebėti arba kilti papildomas pavojus.
• Bendraudami su ginkluotais asmenimis, nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių, nesiginčykite ir neprovokuokite.
• Jei į Jūsų namus įeina ginkluoti asmenys ir ketina juose įsikurti, jei įmanoma, saugiai pasitraukite iš namų.
• Judėkite tik tada, kai tai būtina, ir laikykitės nustatytų apribojimų. Prieš išvykdami įvertinkite saugumo padėtį, galimus apšaudymus, komendanto valandos reikalavimus ir kitus pavojus.
• Jei būtina vykti į miestą, pasirinkite saugiausią judėjimo būdą ir maršrutą, atsižvelgdami į esamą situaciją.

Kaip elgtis, kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas?

• Jei esate lauke, nebėkite. Nedelsdami griūkite ant žemės, prisidenkite galvą rankomis ir stenkitės kuo labiau prisispausti prie žemės.
• Šūviams aprimus, jei saugu, šliaužkite į patikimesnę priedangą – rūsį, požeminę perėją, griovį ar kitą apsaugą suteikiančią vietą.
• Jei šūviai girdimi šalia Jūsų namų ar pastato viduje, nesiartinkite prie langų ir durų.
• Jei esate namuose, nedelsdami pasitraukite nuo langų, išjunkite šviesą, užtraukite užuolaidas, jei tai galite padaryti saugiai, ir slėpkitės patalpoje be langų.
• Jei namuose likti nesaugu, šūviams aprimus ir įsitikinę, kad galite saugiai judėti, vykite į artimiausią priedangą arba kitą atsakingų institucijų nurodytą saugią vietą.

Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Tačiau nepaprastajai padėčiai valdyti valstybė turi papildomų teisinių priemonių.

Gyventojai informuojami apie susidariusią situaciją ir tai, kaip reikėtų elgtis. Prireikus jie evakuojami arba laikinai apgyvendinami kolektyvinės apsaugos statiniuose.

Gyventojams teikiama medicinos, socialinė, psichologinė pagalba ir kitos būtinosios paslaugos. Taip pat organizuojamas jų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, švariais drabužiais ir kitais būtiniausiais reikmenimis.

Suskystintų naftos dujų balionus gyvenamuosiuose namuose leidžiama naudoti tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose, laikantis nustatytų saugos reikalavimų.

Trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose naudoti suskystintų naftos dujų balionus draudžiama.

Dujų balionų negalima laikyti rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose. Juos būtina naudoti tik pagal paskirtį, laikantis gamintojo instrukcijų ir saugaus naudojimo reikalavimų.

Daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų ir sodų bendrijų teritorijose šiukšlių ir atliekų konteineriai turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m nuo pastatų.

Laužus leidžiama kūrenti ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, statinių su degiomis konstrukcijomis ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.

Draudžiama palikti besikūrenančias laužavietes be priežiūros. Baigus kūrenti laužą, būtina visiškai užgesinti ugniavietę, kad neliktų smilkstančių žarijų.

Kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastatų stogų draudžiama naudoti kietuoju kuru kūrenamas kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, išskyrus atvejus, kai gamintojo naudojimo instrukcijoje numatyta kitaip.

Suodžius iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių būtina išvalyti kiekvienais metais prieš pradedant kūrenti, o šildymo įrenginių naudojimo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Jeigu kūrenama intensyviai arba suodžiai kaupiasi greičiau, valyti gali tekti dažniau.

Reguliarus dūmtraukių ir šildymo įrenginių valymas padeda išvengti suodžių užsidegimo ir sumažina gaisro pavojų.

Kur reikia įrengti autonominius dūmų signalizatorius?

Autonominius dūmų signalizatorius būtina įrengti gyvenamosiose ir asmeninio poilsio paskirties patalpose – visuose kambariuose, kuriuose žmonės miega, ir patalpose prieš miegamuosius, pavyzdžiui, koridoriuose. Jeigu patalpa prieš miegamąjį ilgesnė kaip 12 metrų, joje turi būti įrengti bent du signalizatoriai.

Signalizatorius montuojamas ant lubų, patalpos centre arba kuo arčiau jo, tačiau ne arčiau kaip 20 centimetrų nuo sienų. Jeigu ant lubų jo įrengti techniškai neįmanoma, signalizatorių galima tvirtinti prie sienos, 10–15 centimetrų atstumu nuo lubų ir ne arčiau kaip 20 centimetrų nuo sienų kampų.

Jeigu patalpose įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, papildomai įrengti autonominių dūmų signalizatorių nebūtina.

Signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. Juos įrengiant ir prižiūrint būtina laikytis gamintojo instrukcijos bei nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų.

Dujų balionai turi būti laikomi laikantis atitinkamų dujų saugos duomenų lapuose nustatytų reikalavimų.

Laikant degiųjų dujų balionus, būtina laikytis šių saugos reikalavimų:

• Saugoti balionus nuo tiesioginių saulės spindulių.
• Nelaikyti jų sandėliuose, nepritaikytuose degiųjų dujų balionams laikyti.
• Laikyti ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo šildymo prietaisų ir įrenginių.

Šių reikalavimų laikymasis padeda sumažinti dujų nuotėkio, gaisro ir sprogimo pavojų.

Individualiame garaže leidžiama laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro ir 10 litrų tepalų.

Kuras ir tepalai turi būti laikomi sandariai uždarytoje, jiems laikyti skirtoje taroje.

Pirmiausia paklauskite vaiko, ką jis žino apie susidariusią situaciją ir kaip jaučiasi. Atminkite, kad vaikas gali nerimauti net ir apie tai nekalbėdamas. Išklausykite jį, nuraminkite ir paaiškinkite, kad baimė ar nerimas tokiose situacijose yra natūralūs jausmai.

Nuolatinis nerimą keliančių vaizdų ir kalbų srautas gali sustiprinti vaiko nesaugumo jausmą. Ypač jaunesni vaikai gali sunkiai atskirti ekrane matomus įvykius nuo tikrovės ir manyti, kad jiems gresia tiesioginis pavojus, net jei įvykiai vyksta toli.

Natūralu, kad ir suaugusieji tokiose situacijose jaučia nerimą ar liūdesį. Tačiau vaikai jautriai reaguoja į suaugusiųjų emocijas, todėl stenkitės išlikti ramūs, atkreipkite dėmesį į savo balso toną, veido išraišką ir kūno kalbą. Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imamasi jo saugumui užtikrinti.

Kalbėdami su vaiku:

• neslėpkite savo jausmų, tačiau stenkitės neperduoti vaikui savo nerimo;
• palaikykite akių kontaktą ir kalbėkite ramiai;
• paaiškinkite, kad bijoti yra normalu;
• išsiaiškinkite, ko vaikas labiausiai bijo;
• padėkite vaikui įveikti baimes pasitelkdami žaidimus ir kitas jo amžiui tinkamas veiklas;
• venkite nereikalingų, nerimą keliančių detalių;
• atsakykite į vaiko klausimus aiškiai, nuoširdžiai ir pagal jo amžių;
• leiskite vaikui pasijusti naudingam – pasiūlykite atlikti nedidelę, saugią užduotį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatomis, atsakomybė už gaisrinės saugos reikalavimų vykdymą tenka tiek patalpų nuomininkams, tiek pastato savininkui ar valdytojui pagal jiems priskirtas pareigas.

Patalpų nuomininkas (įmonės vadovas) atsakingas už savo darbuotojų gaisrinės saugos instruktažų (įvadinių, periodinių ir papildomų) vykdymą, mokymų organizavimą ir žinių tikrinimą.

Pastato savininkas ar valdytojas (administratorius) pagal jam tenkančias pareigas atsakingas už bendrųjų pastato gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimą, įskaitant:

• gaisrinės saugos sistemų (gaisro aptikimo ir signalizavimo, gesinimo ir kt.) priežiūrą bei tinkamą veikimą;
• žmonių evakavimo planų parengimą ir atnaujinimą, kai jie privalomi;
• bendrų viso pastato evakavimo pratybų organizavimą, kai jos privalomos.

Svarbu: konkrečios atsakomybės ribos priklauso nuo pastato naudojimo ir valdymo sąlygų bei taikomų gaisrinės saugos reikalavimų.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įmonės vadovas neprivalo kas trejus metus dalyvauti darbuotojams skirtuose gaisrinės saugos mokymuose ir atestavime.

Šie mokymai organizuojami vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintais Minimaliais reikalavimais valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms.

Tai neatleidžia įmonės vadovo nuo kitų gaisrinės saugos pareigų. Tam tikrus kriterijus atitinkančiose įmonėse vadovas arba jo paskirtas atsakingas darbuotojas turi būti išklausęs atskirą priešgaisrinės saugos mokymo programą.

Visi gaisrinės saugos instruktažai registruojami įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo nustatyta tvarka. Registruojant nurodomas instruktažą išklausęs asmuo, instruktažo tipas ir instruktavimo data.

Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirba du ar daugiau darbuotojų, turi būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos.

Šis reikalavimas nustatytas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 1 priede.

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo ne rečiau kaip kartą per trejus metus organizuoti valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą).

Mokymas ir atestavimas organizuojami vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintais Minimaliais reikalavimais valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms.

Įvadinis (bendrasis) gaisrinės saugos instruktažas organizuojamas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti.

Periodinis gaisrinės saugos instruktažas darbo vietoje organizuojamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.

Evakuacijos keliai, išėjimai ir avariniai išėjimai turi būti laisvi ir parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.

Siekiant netrukdyti žmonių evakuacijai, draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių, evakuacinių laiptinių ir avarinių išėjimų duris bei liukus, išskyrus atvejus, kai jie:

• turi stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius;
• automatiškai atrakinami suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinami aktyvavus šios sistemos ranka valdomus pavojaus signalizavimo įtaisus, iš budinčio asmens pulto patalpos arba naudojant šalia durų įrengtą mygtuką. Dingus elektros įtampai, nurodytais atvejais durys turi būti atrakinamos automatiškai;
• atrakinami iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu.

Specialiosios sąlygos

Pataisos namuose, pataisos namuose-atvirosiose kolonijose, tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ar gydymo įstaigų skyriuose, kuriuose stacionare teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos psichinę ir (ar) protinę negalią turintiems asmenims, raktas gali būti laikomas pas budėtoją ir (ar) už žmonių evakavimą atsakingą asmenį.

Šis asmuo turi galėti bet kuriuo paros metu atrakinti patalpų (kamerų, palatų, kambarių), bendrojo naudojimo koridorių, evakuacinių laiptinių ir avarinių išėjimų duris ar liukus.

Evakuacijos kelių grindų danga turi būti pritvirtinta.

Suveikus gaisrinei signalizacijai ir išeinant iš patalpų (kabineto), duris rekomenduojama uždaryti, tačiau nerakinti, jeigu dėl specifinių įmonės veiklos reikalavimų nenustatyta kitaip.

Tai svarbu, kad atvykę ugniagesiai gelbėtojai galėtų be kliūčių patekti į patalpas, jas patikrinti ir įsitikinti, jog visi žmonės saugiai evakavosi iš pastato.

Koridoriuose, laiptinėse ir virš evakuacijos keliuose esančių durų turi būti įrengti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Bent vienas toks ženklas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.

Prekybą civilinės pirotechnikos priemonėmis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas.

Norint prekiauti civilinės pirotechnikos priemonėmis, būtina turėti atitinkamą licenciją ir (arba) leidimą, atsižvelgiant į numatomos veiklos pobūdį ir pirotechnikos priemonių kategoriją. Licencijas ir leidimus išduoda policijos įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka.

Patalpos, kuriose numatoma laikyti ar parduoti civilinės pirotechnikos priemones, turi atitikti nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Priklausomai nuo planuojamos veiklos, gali būti reikalingi papildomi dokumentai, patvirtinantys patalpų atitiktį šiems reikalavimams.

Dėl konkrečių dokumentų ir leidimų išdavimo tvarkos rekomenduojama kreiptis į Lietuvos policiją.

Daugiau informacijos: Lietuvos policija ir Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Specializuotų parduotuvių sandėliuose laikomų pirotechnikos priemonių bendras pirotechninio mišinio kiekis negali viršyti 60 kg.

Maistą gaminančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose vėdinimo sistemose susikaupę riebalai ir kitos nuosėdos turi būti valomi pagal gamintojo rekomendacijas ir (ar) reikalavimus bei įmonės vadovo patvirtintą grafiką, tačiau ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Valymo rezultatai turi būti įforminami raštu.

Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp vienbučio gyvenamojo namo ir tame pačiame sklype statomų jo priklausinių (garažo, ūkinio pastato ir kt.) nenormuojami.

Tai nustatyta Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 93.2 papunktyje. Pagal jį priešgaisriniai atstumai tarp vienbučių, dvibučių, mėgėjų sodų paskirties pastatų ir kitokios paskirties pastatų viename sklype nenormuojami.

Kai tarp gretimuose žemės sklypuose esančių pastatų neišlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai ir juos numatoma sujungti į vieną gaisrinį skyrių, būtinas kaimyniniuose sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinis sutikimas.

Tai nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 ir 7.4.3 papunkčiuose. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, statytojas, be kitų dokumentų, projektuotojui turi pateikti rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimyniniame sklype (sklypuose) esantį pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.

Pastatų jungimo į vieną gaisrinį skyrių sąlygos nustatytos Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.1 ir 93.3 papunkčiuose.

Dažai priskiriami dekoratyviniams, estetiniams statybos produktams, kurie nedaro įtakos arba daro tik nedidelę įtaką esminiams statinio reikalavimams.

Todėl manome, kad dažams neturėtų būti taikomi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 79 punkte nurodytos 5 lentelės degumo klasės reikalavimai.

Tapetai nėra priskiriami dekoratyviniams, estetiniams statybos produktams, kurie nedaro įtakos arba daro tik nedidelę įtaką esminiams statinio reikalavimams.

Tapetai gali būti įvairios sudėties (popieriniai, viniliniai, plastikiniai, kamštiniai, tekstiliniai ir kt.), skirtingo storio ir tankio. Dėl jų gamybai naudojamų degių medžiagų gali kilti ugnies plitimo ir dūmų susidarymo pavojus. Dūmai yra viena pagrindinių žmonių žūties gaisruose priežasčių.

Todėl manome, kad tapetams turėtų būti taikomi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 79 punkte nurodytos 5 lentelės reikalavimai.

Taip pat turi būti pateikiami tapetų eksploatacines savybes patvirtinantys dokumentai (eksploatacinių savybių deklaracija), parengti remiantis klasifikavimo ataskaita arba sertifikatu, atsižvelgiant į deklaruojamas charakteristikas.

Vadovaujantis Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64, 14 punktu, gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės ir kitos negyvenamosios paskirties patalpos, kurių gaisro apkrova viršija 600 MJ/m², nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis.

Šio punkto nuostatos netaikomos III atsparumo ugniai laipsnio pastatams.

Priešgaisrinėse užtvarose įrengiamų durų atsparumas ugniai nustatomas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 59 punkte pateiktą 3 lentelę.

Kai priešgaisrinės pertvaros atsparumas ugniai yra EI 45, joje įrengiamos durys paprastai turi atitikti EW 30–C3 atsparumo ugniai reikalavimus.

III atsparumo ugniai laipsnio gyvenamuosiuose pastatuose pagal minėtą Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių punktą katilinės neprivaloma atskirti nuo gretimų patalpų priešgaisrinėmis užtvaromis ir priešgaisrinėmis durimis.

Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nedetalizuoja atviros aikštelės ar antresolės ploto atsižvelgiant į jų išsidėstymą, t. y. jeigu atviros aikštelės ar antresolės įrengtos šalia viena kitos.

Tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 3 lentelės 1 pastabą, kai atviros aikštelės ar antresolės plotas sudaro daugiau kaip 40 proc. aukšto ploto arba 1 000 kv. m ploto, evakavimo(si) keliai projektuojami kaip statinio aukštui pagal minėtų Taisyklių 1 ir 2 lenteles.

Vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 125 punkto nuostata, evakavimo(si) keliuose, kuriuose įrengiami turėklai, plotis nustatomas atsižvelgiant į turėklo įrengimo atstumą nuo sienos.

Evakuacijos kelio plotis vertinamas per visą laiptatakio plotį, kai turėklai įrengti 0,15 m ar mažesniu atstumu nuo sienos.

Kai turėklai įrengti didesniu kaip 0,15 m atstumu nuo sienos, evakuacijos kelio plotis vertinamas tarp labiausiai atsikišusių turėklų dalių, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje yra dvigubo turėklo porankiai.

Gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra pateikta sąvokos „sieninė spinta“ apibrėžtis.

Žmonių saugumas judant evakavimo(si) keliais iki evakuacinių išėjimų ir tarp jų užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

Evakavimo(si) kelių koridoriuose įrengtos sieninės spintos dažnai naudojamos daiktams laikyti. Kilus gaisrui, dėl jose esančių degių medžiagų ir susidarančių dūmų gali būti apsunkintas arba visai neįmanomas saugus žmonių judėjimas evakuacinių išėjimų link.

Todėl, vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 116 punktu, evakavimo(si) kelių koridoriuose neleidžiama įrengti (naudojant statybos produktus) jokių sieninių spintų, išskyrus spintas inžinerinėms sistemoms ir gaisriniams čiaupams.

Pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (toliau – Taisyklės), nuostatas, evakuacijos keliai, išėjimai ir avariniai išėjimai turi būti laisvi ir parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.

Atsižvelgiant į tai, evakavimo(si) kelių koridoriuose baldai bendruoju atveju gali būti statomi tik tada, kai nesumažinamas reikalaujamas minimalus norminis evakuacijos kelio plotis ir kai Taisyklėse nenustatyta kitaip.

Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 115 punkte nurodyta, kad varčia yra atidaroma evakuacinio išėjimo durų dalis.

Taisyklių 115 ir 117 punktuose reglamentuojamas durų varčios plotis, t. y. varstomos durų dalies plotis.

Paaiškiname, kad durų varčios plotis nėra tas pats, kas praėjimo plotis „šviesoje“ arba, kaip kitaip įvardijama, „švaroje“.

Statinių gaisrinės saugos projektavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose atskiri reikalavimai ant pastatų įrengiamoms saulės šviesos energijos elektrinėms nedetalizuojami.

Įrengiant saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, būtina vadovautis jų gamintojų nustatytais reikalavimais.

Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato atskirų gaisrinės saugos reikalavimų saulės elektrinių elektros energijos kaupikliams įrengti. Tačiau jų projektavimui ir įrengimui taikomi gaisrinės saugos reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos kategoriją pagal sprogimo ir gaisro pavojų, nustatyti Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose ir Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklėse.

Atkreipiame dėmesį, kad Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių V skyriuje „Akumuliatorių įrenginiai“ taip pat nustatyti gaisrinės saugos reikalavimai akumuliatorių baterijų patalpoms įrengti.

Nors statinių gaisrinės saugos projektavimą reglamentuojantys teisės aktai, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, konkrečių gaisrinės saugos reikalavimų saulės šviesos energijos elektrinių įrengimui nenustato, statinio projektuotojas privalo užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų laikymąsi, nesumažindamas projektuojamam statiniui keliamų degumo ir atsparumo ugniai reikalavimų.

Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato prievolės, projektuojant visuomeninės paskirties pastato stogą, atitinkantį BROOF(t1) degumo klasės reikalavimus, taikyti šiuos reikalavimus ir atskiriems stogo elementams (pvz., stoglangiams), kurie neturi įtakos gaisro plitimui stogo paviršiumi.

Informuojame, kad Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 54, 59, 69, 77 punktuose yra nustatyti reikalavimai, kaip sandarinti priešgaisrines užtvaras, kai jas kerta skirtingos inžinerinės komunikacijos.

Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 155 ir 157 punktuose nustatyta:

„155. Pakilti ant pastatų stogų, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, tačiau neviršija 20 m, ir kur stogų aukščių skirtumas nuo 1 iki 20 m, turi būti naudojamos stacionariosios vertikalios kopėčios. Pakilti ant aukštesnių nei 20 m pastatų stogų ir ten, kur stogų aukščių skirtumai didesni kaip 20 m, naudojami 3 tipo laiptai su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1). Minėtos kopėčios ir laiptai turi būti įrengiami iš ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktų ir montuojami ne arčiau kaip 1 m nuo langų.“

„157. Gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti turi būti naudojami ne mažesnio kaip 1 m pločio 3 tipo laiptai su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1) arba ne mažesnio kaip 0,7 m pločio vertikalios kopėčios.“

Taisyklių nuostatos detaliai nereglamentuoja kai kurių stacionariųjų vertikalių kopėčių detalių (mazgų) matmenų.

Taisyklių 157 punkte nurodytas ne mažesnis kaip 0,7 m vertikalių kopėčių plotis turėtų būti matuojamas pagal bendrą gaminio plotį (išorinį kopėčių plotį).

Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 158 punkte nustatyta išlyga, leidžianti įrengti vidinius išėjimo ant stogo arba į pastogę kelius iš laiptinės per ne mažesnius kaip 0,6 × 0,8 m liukus stacionariosiomis kopėčiomis, pagamintomis iš ne žemesnės kaip A2-s3, d2 degumo klasės statybos produktų. Taisyklių 157 punkte nustatyta, kad gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti skirtų kopėčių plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Taisyklių 157 punktas taikytinas tiek išoriniams, tiek vidiniams išėjimo ant stogo keliams, skirtiems gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti.

Ar ūkio subjektas privalo rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (ESVP), priklauso nuo konkretaus objekto ir teisės aktuose nustatytų kriterijų.

Pavyzdžiui, pagal Kriterijų, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, aprašo (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317, 4.1.4 papunktį ESVP privaloma rengti, jeigu ūkio subjektas eksploatuoja objektą ar įrenginį, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 200 tonų degių medžiagų, produktų ar gaminių.

Vertinamas konkretus objektas, jo dydis, veiklos pobūdis, sandėliavimo apimtys ir laikomų prekių kiekiai.

Jeigu objektas atitinka nustatytus kriterijus, jam rengiamas ESVP, numatomos prevencinės priemonės ir organizuojamos pratybos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Darbuotojų civilinės saugos mokymai organizuojami ne rečiau kaip kartą per metus, o jų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2 valandos.

Naujai statomuose objektuose priedangos turi atitikti statybos techninių reglamentų ir kitų taikomų teisės aktų reikalavimus. Papildomai galima vadovautis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Nacionalinio krizių valdymo centro skelbiamomis metodinėmis rekomendacijomis.

Teisės aktuose konkretus priedangų inventorius nėra detaliai reglamentuotas, todėl sprendimai parenkami atsižvelgiant į priedangos paskirtį, talpą ir eksploatavimo sąlygas.

Praktikoje rekomenduojama užtikrinti sėdimas vietas, būtiniausias pirmosios pagalbos, apšvietimo ir informavimo priemones bei sąlygas saugiam ir organizuotam žmonių buvimui. Inventorius turėtų būti stabilus, nedegus arba sunkiai degus, lengvai prižiūrimas ir pritaikytas intensyviam naudojimui.

Kitų valstybių geroji praktika gali būti naudinga, tačiau pasirinkti sprendimai turi atitikti Lietuvos teisinį ir techninį reglamentavimą bei konkretaus objekto rizikos vertinimą.

Vadovaujantis Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1V-151, 1 priedo II skyriaus nuostatomis, į savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą privaloma įtraukti visus pavojus, kurių rizika pagal nacionalinę rizikos analizę (NRA) nustatyta kaip labai didelė arba didelė.

Savivaldybė savo galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę atlieka vadovaudamasi Savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189.

NRA nustato valstybės lygmens pavojus, kurie privalo būti įtraukti į planą, o pagal metodines rekomendacijas atlikta savivaldybės rizikos analizė leidžia šį sąrašą papildyti konkrečiai savivaldybei būdingais pavojais. Taip užtikrinama, kad planavimas apimtų tiek valstybės mastu reikšmingas grėsmes, tiek savivaldybei aktualias rizikas.

Tačiau NRA nustatyto pavojaus įtraukimas į planą nereiškia, kad savivaldybė privalo numatyti visų tokių pavojų prevencijos ar likvidavimo priemones, jeigu tai nepriklauso jos kompetencijai.

Jeigu pavojus yra valstybės lygmens ir jo valdymas pagal kompetenciją priskirtas valstybės institucijoms (pavyzdžiui, Lietuvos piliečių suėmimas, laikinas pagrobimas ar kelionės sutrikdymas užsienio valstybėje), savivaldybė tokį pavojų plane identifikuoja kaip NRA nustatytą riziką, tačiau jo valdymo priemones numato tik tiek, kiek tai susiję su savivaldybės funkcijomis.

Savivaldybė neturi numatyti priemonių ar prisiimti funkcijų, kurios pagal teisės aktus jai nėra priskirtos.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane (ESVP) pavojų valdymas turi būti aprašomas vadovaujantis tiek nacionaline rizikos analize (NRA), tiek savivaldybės atlikta rizikos analize.

Jeigu NRA tam tikrus pavojus vertina apibendrintai kaip vieną riziką, pavyzdžiui, „Stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai“, savivaldybė neprivalo kiekvieno metodinių rekomendacijų 1 priede nurodyto reiškinio aprašyti kaip atskiro savarankiško pavojaus vien dėl formalaus jų išvardijimo.

Tokiu atveju ESVP gali būti nurodomas vienas apibendrintas pavojus – „Stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai“, tačiau jo aprašyme tikslinga išskirti savivaldybei aktualiausius reiškinius (pavyzdžiui, potvynius, stichinį vandens lygio pakilimą, stiprų vėją, pūgą, kaitrą ar sausrą), atsižvelgiant į teritorijos specifiką, ankstesnę patirtį ir nustatytą rizikos lygį.

Svarbu ne formaliai išskaidyti visus 21 metodinių rekomendacijų 1 priede nurodytą reiškinį, o aiškiai numatyti savivaldybei aktualių grėsmių valdymo priemones. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybėje didžiausią riziką kelia potvyniai ir stiprūs vėjai, būtent šių reiškinių valdymas turėtų būti aprašomas išsamiau.

Statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija.

Dėl informacijos apie Vilniaus mieste esančius gaisrinius hidrantus ir jų būklę reikėtų kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“.

Informaciją apie kitose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse esančius gaisrinius hidrantus ir jų būklę gali suteikti inžinerinių tinklų savininkai, valdytojai ar naudotojai – dažniausiai atitinkamoje teritorijoje veikiančios vandens tiekimo įmonės.

Kai kurios vandens tiekimo įmonės, pavyzdžiui, UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Šilutės vandenys“, savo interneto svetainėse viešai skelbia gaisrinių hidrantų išdėstymo žemėlapius.

Apsaugomieji veiksmai – priemonės, skirtos išvengti apšvitos arba ją sumažinti gresiant branduolinei ar radiologinei avarijai arba jai įvykus.

Atsižvelgiant į situaciją, gali būti rekomenduojama slėptis sandariose patalpose, evakuotis, vartoti stabiliojo jodo preparatus (tik gavus oficialų nurodymą), laikinai persikelti į kitą vietą, saugoti kvėpavimo takus, atlikti švarinimą (dezaktyvaciją) ir riboti galimai užteršto maisto ar geriamojo vandens vartojimą.

Konkretūs apsaugomieji veiksmai parenkami atsižvelgiant į avarijos pobūdį, meteorologines sąlygas ir kompetentingų institucijų rekomendacijas. Būtina sekti oficialią informaciją ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

Pirmoji gyventojų apsaugos priemonė yra jų perspėjimas ir informavimas.

Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro:

• sirenos;
• trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus;
• Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Kai kyla pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ir aplinkai:

• įjungiamos sirenos;
• išsiunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai;
• per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones paskelbiama informacija apie pavojų;
• teikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti.

Išgirdus įspėjamąjį garsinį civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, reikia nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir rekomendacijas, kaip elgtis.

Svarbiausia - išklausius jas, vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Toliau būtina sekti informaciją per radiją ir televiziją, nes keičiantis situacijai, gali būti rekomenduojama imtis kitų apsaugomųjų veiksmų, kurie padėtų sumažinti pavojų.

Slėpimasis reiškia, kad reikia likti sandariame, nepažeistame pastate arba kuo greičiau į jį patekti.

Uždarykite langus, orlaides ir duris, uždenkite ventiliacijos angas, uždarykite dūmtraukių ir židinių sklendes. Išjunkite vėdinimo ir kitas sistemas, kurios naudoja lauko orą.

Būkite kuo giliau pastato viduje – jo centre arba rūsyje, kuo toliau nuo išorinių sienų ir stogo.

Likite patalpoje, kol atsakingos institucijos pateiks naujus nurodymus.

Pareigūnai, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, gali rekomenduoti gyventojams ne tik slėptis ar evakuotis, bet ir:

• nesiartinti prie teritorijos, apie kurią informuota, kad dėl įvykusios branduolinės ar radiologinės avarijos yra padidėjusi jonizuojančioji spinduliuotė;
• sumažinti radioaktyvųjį užterštumą - pašalinti radioaktyviąsias medžiagas nuo vilkimų drabužių;
• suvaryti netoli esančius ūkinius ir naminius gyvūnus į tvartus, pastatus; kruopščiai nuprausti lauke buvusius naminius gyvūnus (kates, šunis);
• uždaryti šiltnamius, uždengti šulinius;
• vartoti tik tokį maistą ir gėrimus, kurie buvo sandariai įpakuoti;
• nevartoti vietinių maisto produktų (uogų, vaisių, daržovių, žuvies, žvėrienos, pieno), kurie galėjo būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis;
• negerti ir buitinėms reikmėms nevartoti vandens iš atvirųjų telkinių (šulinio);
• vartoti stabiliojo jodo preparatus;
• naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones.

Jeigu avarijos metu esate lauke:

• Saugokite kvėpavimo takus. Nosį ir burną užsidenkite nosine, šaliku ar dėvimo drabužio dalimi. Taip sumažinsite radioaktyviųjų medžiagų patekimo į organizmą per kvėpavimo takus riziką. Jei turite, galite naudoti ir vienkartinį respiratorių nuo dulkių.
• Nelieskite daiktų ar nuolaužų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.
• Kuo greičiau eikite į pastatą, kurio langai ir sienos nėra pažeisti. Uždarykite langus ir duris, laikykitės kuo toliau nuo išorinių sienų ir stogo. Jei įmanoma, užsandarinkite langų, durų ir vėdinimo angų plyšius, uždarykite dūmtraukių sklendes. Avarijos metu būti pastato viduje yra saugiau nei lauke.

Jeigu įtariate, kad buvote užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, patekę į patalpą:

1. Atsargiai nusivilkite viršutinius drabužius. Jų nepurtykite ir nevalykite, stenkitės kuo mažiau liesti išorinį drabužių paviršių. Sudėkite drabužius į plastikinį ar kitą sandarų maišą, jį užriškite ir padėkite atokiau nuo žmonių bei gyvūnų.

2. Jeigu galite, nusiprauskite po dušu. Prauskitės tekančiu drungnu vandeniu su muilu. Odos stipriai netrinkite, kruopščiai nuplaukite odos raukšles ir linkius. Plaukus plaukite muilu arba šampūnu, tačiau nenaudokite plaukų kondicionieriaus. Stenkitės, kad užterštas vanduo nepatektų į akis, burną, nosį ir ant atvirų žaizdų. Nedideles žaizdas bei nubrozdinimus prieš prausdamiesi užklijuokite pleistru.

3. Jeigu negalite nusiprausti po dušu, tekančiu vandeniu su muilu nusiplaukite rankas, veidą ir kitas drabužiais neuždengtas kūno vietas.

4. Jeigu neturite galimybės naudotis vandeniu, atviras kūno vietas nuvalykite švaria drėgna šluoste arba drėgnomis servetėlėmis. Ypač kruopščiai nuvalykite rankas ir veidą. Atsargiai išsipūskite nosį, drėgna servetėle ar šluoste nuvalykite akių vokus, blakstienas ir ausis.

5. Persirenkite švariais drabužiais. Saugu dėvėti drabužius, kurie buvo laikomi uždaroje spintoje ar stalčiuje ir nebuvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Suaugusieji turi padėti vaikams atlikti šiuos veiksmus.

Sekite oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir atsakingų institucijų interneto svetainėse. Vykdykite pateikiamus nurodymus.

Nuo radioaktyviųjų dulkių debesies galima apsisaugoti būnant sandariuose pastatuose. Nedelsdami uždarykite visus langus, orlaides, duris, dūmtraukius ir ventiliacijos kanalus. Uždarykite židinio sklendes.

Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo sistemas, kurios naudoja išorės orą. Kambarių ventiliatoriai gali likti įjungti, jeigu jie nenaudoja išorės oro. Didelių pastatų oro kondicionavimo sistemos gali būti naudojamos, jeigu jose nustatytas oro recirkuliacijos režimas.

Eikite į pastato centrą arba rūsį. Radioaktyviosios medžiagos nusėda pastatų išorėje, todėl saugiausia likti kuo giliau pastato viduje, toliau nuo išorinių sienų ir stogo. Likite patalpose, kol bus paskelbta kita informacija. Sekite pranešimus per radiją, televiziją ir atsakingų institucijų interneto svetainėse.

Jeigu būtina išeiti į lauką, užsidėkite vienkartinį respiratorių ar kitą kvėpavimo takų apsaugos priemonę ir apsivilkite polietileno apsiaustą. Taip sumažinsite radioaktyviųjų dulkių patekimą į kvėpavimo takus ir ant drabužių.

Transporto priemonės mažai apsaugo nuo radioaktyviųjų dulkių debesies ir jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Jei branduolinės ar radiologinės avarijos metu esate transporto priemonėje:

• Uždarykite langus, išjunkite ventiliatorių, oro kondicionierių ir šildymo sistemą, jei oro sąlygos leidžia. Jei įmanoma, išjunkite lauko oro tiekimą.
• Saugokite kvėpavimo takus – nosį ir burną prisidenkite nosine, šaliku ar drabužio dalimi. Tai gali sumažinti įkvepiamų radioaktyviųjų dulkių kiekį. Jei turite, naudokite nuo dulkių apsaugantį respiratorių.
• Stenkitės kuo greičiau patekti į artimiausią sandarų, nepažeistą pastatą ir likite jo viduje.
• Jei netoliese nėra tinkamo pastato, sustokite saugioje vietoje ir likite transporto priemonėje, kol gausite tolesnius atsakingų institucijų nurodymus. Transporto priemonės viduje saugiau nei atviroje vietoje.
• Jei diena karšta ir saulėta, stenkitės sustoti pavėsyje ir pasirūpinkite, kad neperkaistumėte.
• Sekite oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir atsakingų institucijų interneto svetainėse. Vykdykite jų nurodymus.

Jei branduolinės avarijos metu vaikai yra mokykloje ar darželyje, o šeimos nariai – kitose vietose, paprastai saugiau likti ten, kur esate, ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

Ugdymo įstaigos iš anksto planuoja veiksmus ekstremaliųjų situacijų atvejais. Jų darbuotojai, vadovaudamiesi atsakingų institucijų nurodymais, organizuoja vaikų apsaugą.

Savavališkai vykti pasiimti vaikų nerekomenduojama, nes kelionė gali padidinti apšvitos riziką ir sukelti transporto spūstis.

Vykti pasiimti vaikų reikėtų tik gavus oficialią informaciją, kad tai saugu, ir laikantis atsakingų institucijų bei ugdymo įstaigos nurodymų.

Perspėjimo pranešimo galite negauti arba jį gauti vėliau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų telefonas palaiko korinio transliavimo funkciją ir ar ji įjungta. LT72 svetainėje pateikiamos telefonų nustatymo rekomendacijos. Dėl nustatymų taip pat galite kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių.

Perspėjimo pranešimai gali vėluoti dėl technologinių procesų ir didelio mobiliojo ryšio operatorių tinklo celių skaičiaus.

Gavus informacijos apie galimus perspėjimo sistemos ar mobiliojo ryšio operatorių tinklų sutrikimus, jie tikrinami ir šalinami bendradarbiaujant su sistemos gamintoju bei mobiliojo ryšio operatoriais.

Lietuvoje apie pavojų gyventojai perspėjami sirenomis, trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus ir per visuomenės informavimo priemones, įskaitant Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

Atsakinga institucija, nustačiusi įvykį, inicijuoja gyventojų perspėjimą ir pranešimo siuntimą derina su Nacionaliniu krizių valdymo centru. Priėmus sprendimą siųsti pranešimą, jį išsiunčia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę signalą „Dėmesio visiems“ arba gavę perspėjimo pranešimą, išklausykite oficialią informaciją ir vykdykite pateiktas rekomendacijas.

Perspėjimo pranešimai yra siunčiami 3 kalbomis (lietuvių, anglų, rusų), tačiau tam reikia teisingai nusistatyti kanalą savo telefone. Kaip tai padaryti galite rasti paspaudę šias nuorodas:

• Lietuvių: https://lt72.lt/telefono-nustatymai-aktyvinti-perspejimo-funkcija-telefonuose-kad-gautumete-perspejimo-pranesimus/
• Anglų: https://lt72.lt/telefono-nustatymai-aktyvinti-perspejimo-funkcija-telefonuose-kad-gautumete-perspejimo-pranesimus/?lang=en
• Rusų: https://lt72.lt/telefono-nustatymai-aktyvinti-perspejimo-funkcija-telefonuose-kad-gautumete-perspejimo-pranesimus/?lang=ru

Padėti gali ir kolegos lietuviai ar vertimo programos, jei nepavyktų nusistatyti kanalo telefone, kad pranešimas pasiektų Jus kita kalba.

Paprasti mygtukiniai telefonai gali gauti perspėjimo pranešimus, jeigu jie palaiko korinio transliavimo funkciją ir ši funkcija yra įjungta. Mobiliojo ryšio operatoriai palaipsniui atsisako 3G tinklų, tačiau siekiama užtikrinti perspėjimo paslaugos veikimą visų operatorių 2G tinkluose bent iki 2028 metų.

Įsigyjant naują mobilųjį telefoną, rekomenduojama rinktis tokį, kuris palaiko bent 4G ryšį ir korinio transliavimo funkciją. Mobiliojo ryšio operatorių salonuose galima įsigyti ir nebrangių mygtukinių telefonų, palaikančių šias technologijas.