Žmonių evakavimas – tai organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Tai vienas iš pagrindinių gyventojų apsaugos būdų, kuris gali būti taikomas, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padėties atveju. Evakavimas gali būti išankstinis ir skubus. Išankstinis evakavimas vykdomas gresiant ekstremaliajai situacijai, jeigu pagal turimą informaciją ir situacijos analizę matyti, kad žmonėms gresia realus pavojus ir geriausiai juos galima apsaugoti iš anksto perkeliant į saugią teritoriją. Skubus evakavimas vykdomas susidarius ekstremaliajai situacijai, kai situacija pavojinga ir reikia evakuoti žmones iš pavojingos teritorijos nedelsiant.

Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėse, iš kurių ir į kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijos, įkuriami reikalingi evakavimo punktai: gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo. 

Gyventojų surinkimo punktai – vietos, į kurias turi atvykti evakuojami gyventojai ir per kurias vykdomas šių gyventojų pervežimas į tarpinius gyventojų evakavimo punktus ir (ar) gyventojų priėmimo punktus. Gyventojų surinkimo punktuose gyventojai yra registruojami, laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomomis ir prižiūrimomis transporto kolonomis transportuojami į saugias vietas. Konkrečios gyventojų surinkimo punktų vietos yra iš anksto numatytos savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tačiau nereiškia, kad paskelbtos evakuacijos atveju visi gyventojai privalėtų evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, galėtų tai daryti savarankiškai.

Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai (steigiami ir naudojami tik evakavimo iš galimų cheminės, biologinės ar radiologinės taršos vietų. Jei ekstremalioji situacija nėra susijusi su šiais pavojais, tarpiniai gyventojų evakavimo punktai nėra naudojami, gyventojai iš surinkimo vietų vežami tiesiai į priėmimo vietas) – savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nustatytos vietos, skirtos atvykusių evakuojamų gyventojų ir turto radioaktyviojo, cheminio ar biologinio užterštumo kontrolei atlikti, kuriuose prireikus atliekamas sanitarinis švarinimas ir per kuriuos vykdomas gyventojų pervežimas į gyventojų priėmimo punktus.

Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias pervežami evakuojami gyventojai (iš gyventojų surinkimo punktų, taršos atveju – iš gyventojų surinkimo ir tarpinių gyventojų evakavimo punktų) arba į kurias turi atvykti nuosavu transportu atvykstantys gyventojai. Gyventojų priėmimo punktuose gyventojai būtų pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Jose būtų organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Šių ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuotų savivaldybės (į kurias evakuojami žmonės).

Civilinės saugos pagalbos punktai – statiniuose, patalpose ar teritorijose parinktos vietos, kuriose ekstremaliųjų / ypatingų įvykių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu nukentėjusiems gyventojams būtų teikiama humanitarinė pagalba, išskyrus laikiną nukentėjusių gyventojų apgyvendinimą.