Pirmiausia paklauskite vaiko, ką jis žino apie susidariusią situaciją ir kaip jaučiasi. Atminkite, kad vaikas gali nerimauti net ir apie tai nekalbėdamas. Išklausykite jį, nuraminkite ir paaiškinkite, kad baimė ar nerimas tokiose situacijose yra natūralūs jausmai.
Nuolatinis nerimą keliančių vaizdų ir kalbų srautas gali sustiprinti vaiko nesaugumo jausmą. Ypač jaunesni vaikai gali sunkiai atskirti ekrane matomus įvykius nuo tikrovės ir manyti, kad jiems gresia tiesioginis pavojus, net jei įvykiai vyksta toli.
Natūralu, kad ir suaugusieji tokiose situacijose jaučia nerimą ar liūdesį. Tačiau vaikai jautriai reaguoja į suaugusiųjų emocijas, todėl stenkitės išlikti ramūs, atkreipkite dėmesį į savo balso toną, veido išraišką ir kūno kalbą. Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imamasi jo saugumui užtikrinti.
Kalbėdami su vaiku:
- neslėpkite savo jausmų, tačiau stenkitės neperduoti vaikui savo nerimo;
- palaikykite akių kontaktą ir kalbėkite ramiai;
- paaiškinkite, kad bijoti yra normalu;
- išsiaiškinkite, ko vaikas labiausiai bijo;
- padėkite vaikui įveikti baimes pasitelkdami žaidimus ir kitas jo amžiui tinkamas veiklas;
- venkite nereikalingų, nerimą keliančių detalių;
- atsakykite į vaiko klausimus aiškiai, nuoširdžiai ir pagal jo amžių;
- leiskite vaikui pasijusti naudingam – pasiūlykite atlikti nedidelę, saugią užduotį.
