Departamento direktorius Saulius Greičius: „Iššūkiai mus sutelkia ir padeda rasti sprendimus“
Prieš trisdešimt dvejus metus gegužės 29 d. buvo įsteigtas Priešgaisrinės apsaugos departamentas, 1999 m. jis pervadintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Reformų, permainų ir pokyčių jame nestigo. Kuo gyvenama ir kaip sekasi dirbti šiandien?
„Pirmiausia, norėčiau visiems padėkoti už nuoširdų darbą. Tikrai galime daug kuo pasidžiaugti. O iššūkių, manau, kad niekada netrūko ir dabar netrūksta, nes esame atsakingi už daugelį labai svarbių veiklos sričių. Tai gaisrų gesinimas ir gelbėjimo darbai, valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir civilinė sauga. Daug dėmesio skiriame žmogiškiesiems ištekliams, darbo užmokesčiui, gaisrinės ir gelbėjimo technikos įsigijimui, – sako departamento direktorius Saulius Greičius. – Per tuos metus daug iššūkių kėlė pandemija, neteisėtų migrantų krizė, o dabar dar ir karas Ukrainoje. Nuolat ieškome geriausių sprendimų, kad galėtume atliepti tiek visuomenės, tiek mūsų pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius.“
Pasak direktoriaus, gelbėdami žmonių gyvybes ir turtą Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai yra pelnę didžiausią visuomenės pasitikėjimą, bet yra ne mažiau svarbu, kad ir jie patys būtų aprūpinti jų saugumą užtikrinančiomis priemonėmis. To pastaruosius metus ir siekiama. Praėjusių metų rugsėjį pasirašyta 2,5 tūkst. ugniagesių šalmų įsigijimo sutartis.
Pavyko išspręsti ir apsauginių ugniagesių drabužių problemą. Per dvejus metus bus įsigyta 2 tūkst. šios aprangos komplektų. Pasirūpinta, kad apsauginiai kostiumai būtų lengvi ir patogūs, kad jie užtikrintų apsaugą nuo karščio ir perkaitimo.
Gerėja ir aprūpinimas nauja gaisrine technika bei įranga. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įsigijo aštuoniolika „Škoda Kodiaq“ visureigių ir du Renault ZOE elektromobilius. Pastarieji skirti Vilniaus ir Kauno priešgaisrinių gelbėjimo valdybų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams. Iš įsigytų 18-os „Škoda Kodiaq“ visureigių, aštuoni skirti ChBRB incidentams – cheminei, radiacinei, biologinei žvalgybai atlikti.
Praėjusių metų pabaigoje pasirašyta sutartis ir dėl 15 sunkiosios klasės automobilinių cisternų. Be to, šių metų kovo mėnesį pasirašyta sutartis ir dėl 58 vidutinės klasės automobilinių cisternų su dviguba kabina įsigijimo. Jau pradėta jų gamyba. Ji vyks atskirais etapais visus metus. Tiesa, gamybos tempus riboja dėl pandemijos ir karo veiksmų sutrikusios tiekimo grandinės.
„Šiais metais turime ir mažiausią žuvusių gyventojų skaičių gaisruose. Manau, kad to pasiekti pavyko bendrų pastangų dėka. Tai lėmė aktyvi gaisrų prevencija, į kurią pavyko įtraukti šalies savivaldybes, rūpestis socialiai pažeidžiamomis gyventojų grupėmis, taip pat ir operatyvus ugniagesių gelbėtojų darbas,“ – teigia departamento direktorius.
Šiuo metu itin daug dėmesio skiriama civilinei saugai. Stiprinamas institucijų ir gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Šalyje vyksta informacinė civilinės saugos kampanija „Žinojimas saugo“. O vykdomas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas Nr. LT05-5-VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ padės modernizuoti gyventojų perspėjimo sistemą ir sudarys prielaidas tolesnei jos plėtrai bei integracijai su kitomis sistemomis, taip pat leis išplėsti sirenų tinklą ir padidins perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičių. Įgyvendinant projektą, bus įsigyta ne mažiau kaip 197 sirenos. Jos galės perspėti ne mažiau kaip 75 proc. gyventojų, gyvenančių gyvenamosiose vietovėse, patenkančiose į Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą – iki 100 kilometrų poveikio zoną. Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių.
Direktorius taip pat pažymėjo, kad pernai Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Pabradės ugniagesiai gelbėtojai įsikūrė naujoje gaisrinėje. Įkurtuves neilgai trukus turėtų švęsti ir Radviliškio ugniagesiai gelbėtojai, baigiamos gaisrinių rekonstrukcijos Kaune ir Vilniuje.
„Turime ir spręstinų klausimų, todėl ir ateityje sieksime gerinti pareigūnų aprūpinimą saugos priemonėmis, įsigyti technologiškai pažangią techniką ir įrangą, gerinti buitines sąlygas, – pažymėjo S. Greičius. – Laukia dideli iššūkiai dėl civilinės saugos stiprinimo ir pasirengimo galimoms geopolitinėms grėsmėms.“
Beje, neseniai departamente buvo atlikta pareigūnų ir darbuotojų apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti dėl nepageidaujamo elgesio ir kaip sekasi suvaldyti stresą. Ji parodė, kad departamente gebama susikalbėti ir siekti tikslo.
„Tikiu, kad mūsų visų susitelkimas ir nuoširdus darbas padės įgyvendinti laikmečio keliamus tikslus,“ – sakė departamento vadovas, linkėdamas visiems ryžto, vienybės ir atsakomybės.
