Apie gresiantį pavojų būtumėte perspėti:

• sirenomis;
• trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Pranešimai gaunami, kai korinio transliavimo funkcija yra aktyvuota;
• per Lietuvos radiją ar televiziją;
• per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus, kur sirenos nėra girdimos.

Išsamesnė informacija

Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies.

Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas:

• nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta.

Gaisras plinta sparčiai:

• jau po 10–15 minučių liepsnoja visas kambarys.

Nedelskite:

• iš anksto pagalvokite, kaip elgsitės kilus gaisrui, kuo gesinsite, kaip išeisite iš patalpos (tai vadinama evakuacija), kaip ir kam pranešite apie gaisrą?

Jeigu dega jūsų butas:

• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• išeikite iš buto;
• niekada nebandykite nuo ugnies pasislėpti.
• negelbėkite savo turto; gelbėkitės patys.
• išeidami iš buto, uždarykite duris, bet neužrakinkite jų;
• nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
• jeigu išėjote iš degančio pastato (buto), negrįžkite atgal, kol tiksliai nežinosite, kad grįžti į juos saugu.
• pasitikite atvykstančius ugniagesius.

Jeigu patalpoje daug dūmų:

• užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
• eikite pasilenkę arba šliaužkite link išėjimo;
• jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.

Jeigu dega kaimynų butas:

• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• jeigu laiptinėje daug dūmų, likite savo bute;
• uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;
• prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų.

Jeigu užsidegė drabužiai:

• griūkite ant žemės, vartykitės į visas puses, kad ugnis užgestų;
• užsidenkite veidą rankomis;
• jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) po ranka esančiomis nedegiomis medžiagomis;
• nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite drėgną rankšluostį ar audeklą;
• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:

• elektros prietaisą išjunkite iš elektros lizdo, išjunkite elektros tiekimą patalpoje;
• užmeskite ant elektros prietaiso audeklą;
• gesinkite gesintuvu (elektros prietaisus saugiausia gesinti angliarūgštės gesintuvu);
• vanduo ir putos netinka prijungtiems prie tinklo elektros prietaisams gesinti;
• jeigu nepavyko užgesinti gaisro ir jis plinta – skubiai palikite patalpas;
• prieš palikdami patalpas, sandariai uždarykite langus ir duris;
• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• apie gaisrą praneškite kaimynams.

Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:

• indą uždenkite dangčiu;
• išjunkite viryklę.
• Atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu!

Jeigu užsidegė automobilis:

• išjunkite variklį;
• šiek tiek praverkite variklio dangtį ir gesinkite gesintuvu.

Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:

• svarbu iš anksto numatyti visus įmanomus išėjimo kelius. Aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną);
• paskirkite susitikimo vietą lauke. Tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato.

Jeigu esate viešose vietose:

• žinokite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, jie žymimi žaliai;
• evakuaciniai išėjimai (įskaitant avarinius išėjimus) yra žalios spalvos šviečiantys ženklai arba lipdukai su piktogramomis, nurodantys saugų kelią iš pastato. Jie turi būti visada laisvi, o patys išėjimai lengvai atidaromi iš vidaus.
• kilus pavojui, evakuacijai nesinaudokite liftais, leiskitės laiptais (nebent liftai yra specialiai pritaikyti evakuacijai ir tai aiškiai nurodyta). Evakuojantis būtina laikytis evakuacijos ženklų ir atsakingų asmenų nurodymų.
• evakuaciniai išėjimai (įskaitant avarinius išėjimus) žymimi žalios spalvos šviečiančiais ženklais arba fotoliuminescenciniais lipdukais (tamsoje švytinčiais) su piktogramomis, nurodančiais saugų evakuacijos kelią iš pastato;
• evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti neužstatyti, o durys atsidaryti be kliūčių;
• mokyklose, parduotuvėse, kino teatruose, restoranuose, viešbučiuose ir kitose viešose vietose yra bent du  išėjimai, apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Mūsų svarbiausias patarimas! Įsigykite autonominį dūmų detektorių (jutiklį):

• autonominis dūmų detektorius jus pažadins gaisrui tik prasidėjus;
• tvirtinkite jį prie lubų prieškambaryje, miegamajame, mansardoje;
• nepamirškite periodiškai nuvalyti nuo jo dulkes ir pakeiskite elementus.
• norėdami patikrinti, ar detektorius veikia, paspauskite kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti detektoriaus maitinimo elementus.

Vaizdo įrašai:

• Laida ,,Ugnies tramdytojai" pataria, kaip elgtis kilus gaisrui
• GAISRINIAI PAVOJAI

• naudojantis kepsninėmis svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Jas statyti reikėtų kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų;
• draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
• po jomis turėtų būti nedegus ir lygus pagrindas. Svarbu, kad kepsninė nestovėtų ant sausos žolės, kad nebūtų pasvirusi;
• prieš kepant, kepsninėje reikia tolygiai paskirstyti žarijas;
• kepimo metu visuomet reikėtų turėti vandens liepsnai užpilti;
• degiojo skysčio negalima pilti į ugnį. Jį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Svarbiausia – neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio. Nelaikykite degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.
• atidžiai prižiūrėkite žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė;
• ugnį kepsninėje reikėtų užkurti pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į tą pusę;
• baigę kepti, nepalikite kepsninės be priežiūros. Būtina įsitikinti, ar nėra smilkstančių anglių, žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti;
• baigę naudotis kepsnine, pelenus suberkite į metalinę talpą (kibirą, konteinerį), kepsninę patraukite į saugią vietą;
• patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija.

Prieš kūrenant krosnis

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius, užtinkuoti įtrūkimus kaminų ar židinių sienelėse.

Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Nepalikite atvirų užkurtos krosnies pakurų durelių.

Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų palikti atvirų pakuros durelių.

Niekada nebandykite įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais. Galite jų šliūkštelėti per daug, netyčia apipilti daiktus, esančius šalia krosnies, ar apsilaistyti patys.

Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Kai kūrenasi krosnis (ar dega dujinė viryklė), neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnį

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Jos yra bespalvės, bekvapės ir jomis galima apsinuodyti, o apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

• Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti.
• Krosnį baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip 2 valandos prieš išeinant iš namų, ne vėliau kaip 2 val. prieš einat miegoti.

Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius.

Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:

• lengvas apsvaigimas;
• mieguistumas;
• sąmonės netekimas.

Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.

Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:

• pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai;
• įjungtus ir įkaitusius elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų;
• nepalikite ant jų padžiautų drabužių;
• saugokite, kad nesušlaptų ar nesudrėktų elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ar patys elektros prietaisai;
• labai svarbu, kad elektros laidai nebūtų prispausti durimis ar baldais, pažeidžiami mechaniškai;
• išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Jeigu elektros prietaisas pradėjo rūkti ar degti, pirmiausia reikia jį išjungti iš elektros tinklo – ištraukti kištuką iš lizdo, o tik paskui gesinti. Jeigu neįmanoma išjungti srovės, gesinti galima tik angliarūgštės ar milteliniais gesintuvais. Jokiu būdu negesinkite vandeniu!

Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.

Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Jeigu  naudojatės dujiniais šildytuvais:

• naudojantis dujiniais prietaisais, reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų;
• įrengiant dujinius prietaisus, rekomenduojama įrengti dujų nuotėkio signalizatorių ir automatinį dujų tiekimo uždarymo vožtuvą;
• patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi atsidaryti į išorę (į lauką).

Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.

Įsidėmėkite – dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!

Bendrieji saugaus elgesio patarimai

• Pirotechnikos priemonės nėra žaislai – tai potencialiai pavojingi gaminiai. Niekada neleiskite vaikams su jomis žaisti ar naudoti be suaugusiųjų priežiūros.
• Prieš naudojant pirotechnikos priemonę būtina atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją ir laikytis joje nurodytų saugos reikalavimų.
• Nenaudokite pirotechnikos priemonių būdami apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Saugaus elgesio su pirotechnikos priemonėmis patarimai

• Pirotechnikos priemonės turi būti naudojamos tik lauke, atviroje vietoje, pakankamai toli nuo pastatų, transporto priemonių, medžių, elektros linijų, degių medžiagų ir kitų pavojingų objektų, jei gaminio instrukcijoje nenurodyta kitaip.
• Fejerverkus naudokite atokiau nuo žmonių susibūrimų vietų ir gyvūnų.
• Stebintiems fejerverkus rekomenduojama stovėti saugiu atstumu nuo jų leidimo vietos.
• Niekada nenukreipkite fejerverkų į žmones, gyvūnus, pastatus ar transporto priemones.
• Prieš paleisdami fejerverką, pastatykite jį ant tvirto, horizontalaus ir lygaus pagrindo.
• Uždegę fejerverką nedelsdami atsitraukite  saugiu atstumu.

Ko negalima daryti

• Nelaikykite uždegto fejerverko rankose.
• Nenaudokite pažeistų, sudrėkusių ar neaiškios kilmės pirotechnikos gaminių.
• Nenaudokite pirotechnikos priemonių stipraus vėjo metu.
• Nesprogdinkite kitų daiktų (pvz., butelių, skardinių ar kitų talpų), naudodami pirotechnikos priemones.
• Nenešiokite pirotechnikos priemonių kišenėse ir nelaikykite jų arti šilumos šaltinių ar atviros ugnies.

Jeigu pirotechnikos gaminys neiššovė

• Nebandykite pakartotinai uždegti nesuveikusios pirotechnikos priemonės.
• Jeigu uždegta pirotechnikos gaminio padegamoji virvutė užgęsta, jokiu būdu negalima tokios priemonės uždegti dar kartą. Jei pirotechnikos priemonė nesuveikė, nesiartinkite prie jos bent 15–30 minučių, arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje, kad išvengtumėte galimos uždelsto sprogimo rizikos.
• Nebandykite jo ardyti ar uždegti iš naujo.
• Neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį.

Savadarbės pirotechnikos pavojai

• Savadarbė pirotechnika yra ypač pavojinga, nes jos veikimas nėra išbandytas ir negalima prognozuoti sprogimo stiprumo, skeveldrų krypties ar skriejimo atstumo.
• Niekada nebandykite gaminti fejerverkų ar kitų pirotechnikos priemonių patys.

Papildomos rekomendacijos

• Netoliese turėkite vandens, gesintuvą arba kitą pirminę gaisro gesinimo priemonę.
• Po fejerverkų naudojimo surinkite likusias atliekas ir įsitikinkite, kad nėra rusenančių dalių.
• Gerbkite aplinkinius gyventojus, gyvūnus ir laikykitės vietos savivaldybės nustatytų pirotechnikos naudojimo taisyklių.

Reikalavimai pirotechnikos priemonėms: 

• Ant pirotechnikos priemonės turi būti etiketė, kurioje lietuvių kalba matomai, aiškiai nurodyta: gamintojo pavadinimas ir adresas, registruotas prekės ženklas, tipas, registracijos numeris, pirotechnikos priemonės partijos ar serijos numeris, kategorija, pirotechninio mišinio bendra masė, minimalus amžius įsigyti gaminį, naudojimo instrukcija, saugus atstumas naudojimo metu, pagaminimo metai. Papildomai naudojimo būdas gali būti pavaizduotas grafiškai.
• Draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto bei šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su atsakingais valdytojais. Taip pat būtina laikytis savivaldybių nustatytų papildomų apribojimų.
• Į gimnazijos ar kitos mokyklos patalpas neštis pirotechnikos priemones draudžiama pagal vidaus tvarkos ir saugumo reikalavimus.
• Draudžiama naudoti pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Išimtys taikomos švenčių dienomis bei masinių renginių metu, kai renginiui išduotas nustatyta tvarka leidimas.
• Įsigyti ir naudoti pirotechnikos gaminius gali tik tam tikro amžiaus asmenys:
• F1 kategorijos fejerverkus leidžiama naudoti nuo 14 metų;
• F2, F3 fejerverkus bei T1, P1 kategorijų gaminius naudoti ir pirkti gali tik pilnamečiai – nuo 18 metų;
• F4, T2 ir P2 kategorijų pirotechnikos gaminiai skirti tik profesionalams – pirotechnikams, turintiems specialius leidimus.
• Draudžiama parduoti ir naudoti pirotechnikos priemones asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
• Draudžiama naudoti pirotechnikos priemones ne pagal paskirtį, naudoti pasibaigusio galiojimo, pažeistas ar nepaženklintas priemones.

Pirotechnikos priemonės ir pagrindiniai  saugaus naudojimosi reikalavimai: 

• Daugiašūvės baterijos statomos ant lygaus, tvirto ir stabilaus pagrindo. Prireikus jos papildomai sutvirtinamos, kad neapvirstų. Uždegus dagtį, būtina nedelsiant atsitraukti gamintojo nurodytu instrukcijoje nurodytu saugiu atstumu.
• Raketos leidžiamos tik iš stabilaus, vertikaliai įtvirtinto paleidimo vamzdžio ar stovo. Raketos kotas neturi būti įspraustas ar kitaip ribojamas. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti gamintojo nurodytu saugiu atstumu.
• Vulkanai (fontanai) statomi ant lygaus, kieto ir nedegaus pagrindo. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti nurodytu saugiu atstumu.
• Romėniškos žvakės tvirtinamos pagal gamintojo instrukciją, užtikrinant jų stabilumą ir šaudymo krypties saugumą. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti nurodytu saugiu atstumu.
• Suktukai ir kitos besisukančios pirotechnikos priemonės turi būti padedamos arba pritvirtinamos taip, kaip nurodyta naudojimo instrukcijoje. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti nurodytu saugiu atstumu.

Dažniausios priežastys, kodėl užsidega kombainai

Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.

Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Priklausomai nuo variklio tipo, šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500–700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą.

Esant nesandarioms kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemoms, gali nutekėti kuro ir tepalų. Prie šių nuotekų labai limpa dulkės, smulkios šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio mazgų gali užsidegti.

Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Dėl blogai sureguliuotų ir dideliais greičiais besisukančių kombaino mechanizmų susidaro sausa trintis, šie mechanizmai įkaista ir gali uždegti ant jų apsivyniojusius šiaudus.

Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Ypač smarkiai izoliacija susidėvi tose vietose, kur laidai nutiesiami pro aštresnius kombaino korpuso kampus, šalia judančių mazgų arba arti įkaitusių mechanizmų paviršių.

Dažniausios priežastys, kodėl užsidega kombainai ir kita žemės ūkio technika:

• Netvarkinga arba nesandari kuro tiekimo sistema.
• Elektros laidų trumpasis jungimasis ir pažeista laidų izoliacija.
• Iš variklio išmetimo vamzdžio išlekiančios kibirkštys ir įkaitusios nuodegos.
• Ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, kurie gali užsidegti.
• Į besisukančius mechanizmus patekę pašaliniai kieti daiktai, sukeliantys kibirkščiavimą ar perkaitimą.
• Per didelis tepalo kiekis arba susidėvėję cilindrų žiedai, dėl kurių į degimo kamerą patenka tepalas ir padidėja dujų išmetimo intensyvumas.
• Kuro ir tepalo nuotėkiai, ant kurių kaupiasi dulkės ir smulkių šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio dalių gali užsidegti.
• Iš degių medžiagų pagaminti kuro tiekimo vamzdeliai, kurie besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, nuo karščio lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti.  
• Blogai sureguliuoti, dideliu greičiu besisukantys mechanizmai, kuriems intensyviai dirbant atsiranda sausa trintis ir perkaitimas.
• Pažeista laidų izoliacija tose vietose, kur laidai liečiasi su aštriais kampais, judančiais mazgais ar įkaitusiais mechanizmų paviršiais.

Kaip apsisaugoti:

• Prieš išvažiuojant į laukus rekomenduojama patikrinti kuro sistemų sandarumą, elektros įrangos būklę, guolių temperatūrą ir įsitikinti, kad ant besisukančių mechanizmų nėra apsivyniojusių šiaudų ar kitų degių medžiagų. Nuo variklio, jo mazgų ir kitų mechanizmų būtina reguliariai šalinti dulkes, šiaudų likučius, pelus bei kuro ir tepalų nuotekas (prieš darbą ir po jo).

• Norint išvengti kombainų ir kitos žemės ūkio technikos gaisrų, būtina naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Kombainų variklių, neturinčių apsauginių gaubtų, kolektorius rekomenduojama apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais su ne didesnėmis kaip 2 mm skersmens kiaurymėmis.
• Elektros instaliacija turi būti techniškai tvarkinga. Elektros laidų izoliaciją būtina apsaugoti nuo trinties, mechaninių pažeidimų ir aukštos temperatūros poveikio, o besisukančius mazgus reguliariai sutepti bei prižiūrėti.
• Kombainuose privalo būti ne mažiau kaip du tvarkingi gesintuvai, kurių kiekviename yra ne mažiau kaip 4 kg gesinamosios medžiagos, bei vienas nedegus audeklas. 
• Praktika rodo, kad minimalių priemonių gali nepakakti kilus didesniam gaisrui. Todėl rekomenduojama papildomai turėti daugiau gesintuvų, bent 6 gesintuvus, kurių kiekviename būtų 6–9 kg gesinamosios medžiagos. Patartina turėti bent vieną angliarūgštinį gesintuvą, kuris ypač tinkamas elektros instaliacijos ir elektros įrangos gaisrams gesinti.
• Gesintuvus rekomenduojama išdėstyti skirtingose, lengvai pasiekiamose kombaino vietose, kad, kilus gaisrui, juos būtų galima greitai pasiekti nepriklausomai nuo gaisro židinio vietos ar liepsnos plitimo krypties. Taip pat naudinga turėti kastuvą, kuriuo galima užpilti ugnį žemėmis arba formuoti apsauginę juostą lauke.
• Derliaus nuėmimo techniką remontuoti ir laikyti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų laukų. Lauko sąlygomis kombainų, traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų kuro bakus leidžiama pildyti tik išjungus variklius.

Rekomendacijos, kaip elgtis, kai yra padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis

Padidėjusią aplinkos oro taršą miestuose ir ypač didmiesčiuose nulemia meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų, pramoninių ir gamybinių objektų gaisrai.

Meteorologinės sąlygos

Oro tarša didmiesčiuose padidėja tada, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda per mažai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, taip pat, kai ilgai nėra lietaus.

Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui ir esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti  vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).

Transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras labiau teršiamas autotransporto išmetamais teršalais (kietosios dalelės, smalkės, azoto dioksidas, sieros dioksidas).

Kietųjų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali padidėti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.

Per šalčius didmiesčiuose padidėja oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.

Šalia didmiesčių užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai

Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeniniai, nes apie 80 proc. jų kyla dėl žmonių kaltės, iš to skaičiaus, dėl tyčinių padegimų.

Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50 proc. miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti.

Gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.

Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių, suodžių, pelenų ir kt.

Žmonėms ypač pavojingos gaisrų dūmuose esančios smulkiausios kietosios dalelės (KD10) – 10-ties mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens dalelės.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, KD10 (PM10) koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre (µg/m³). Dienų, kai ši riba viršijama, per metus gali būti ne daugiau kaip 35.

Miesto rūkas ir smogas

Susidariusi situacija, kai padidėjęs tik kietųjų dalelių kiekis ore, kelis kartus viršijantis ribinę koncentraciją, dar nevadinama smogu.

Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi. Dažniausiai ji susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.

Smogo esmė – situacija, kai pagrindinių oro teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) koncentracija keletą kartų viršija ribines vertes. Daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko daubose įsikūrusiuose didmiesčiuose.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.

Didesnės dalelės (KD₁₀) paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus,  sukelia kosulį ir čiaudulį, gali išprovokuoti astmos priepuolius, o smulkiosios (KD_2,5) yra įkvepiamos giliai, patenka į plaučius, iš jų – į kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių  sistemos organus, apsunkinti lėtinių kvėpavimo sistemos, širdies-kraujagyslių ligų eigą. 

Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos lengviau pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.

Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų.

Taip susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali nulemti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.

Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.

Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.

Padidėjusios oro taršos  poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis,  paūmėja astmos priepuolių, padidėja širdies veiklos sutrikimų.

Miesto rūkų ar smogo atveju stebima ir ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.

Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima sunkiai susirgti.

Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:

• gyventojų informavimas laiku apie padidėjusią oro taršą,  jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
• kokybiškas ir laiku atliktas gatvių valymas ir laistymas;
• transporto srautų reguliavimas, atsižvelgiant į labiausiai ir mažiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
• geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas įrengimas privažiavimų į statybų aikšteles, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių.

Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidėjusios oro taršos atvejais:

• Jei esate lauke ir matote dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite, kad vėjas neneštų dūmų į jus. Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti automobilių langus.
• Stenkitės kuo mažiau laiko praleisti lauke, ypač jei priklausote rizikos grupei (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis). Likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų.
• Atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo ir ugdymo įstaigose nutraukti užsiėmimus lauke.
• Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti.
• Namų ar biuro patalpas valykite drėgnu būdu, kad surinktumėte nusėdusias dulkes ir kietąsias daleles.
• Jei esate lauke ir matote dūmus ar jaučiate kvapą – pasitraukite prieš vėjo kryptį.
• Jei turite šulinius, juos uždenkite ir nenaudokite jų vandens maistui.
• Nepalikite lauke gyvūnų.
• Jei įmanoma, pasistengti išvykti iš užterštos teritorijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
• Saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), vatos ir marlės kauke (raiščiu) ar respiratoriumi.
• Stebėkite savo sveikatos būklę. Pasijutus blogai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus.

Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:

• marlės kaukė (4–6 sluoksnių marlės raištis), pagaminama asmeniškai;
• vatos ir marlės  kaukė (raištis), pagaminama asmeniškai;
• respiratoriai, įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
• respiratoriai iš valstybės rezervo gaunami tik paskelbus mieste ekstremaliąją situaciją.

Rekomendacijos, kaip pasigaminti ir naudoti vatos ir marlės  ar vien marlės kaukę (raištį)

• vatos ir marlės  kaukė (raištis) gaminama iš 50 × 100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20 × 30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis;
• neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami;
• jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4–6 sluoksnių marlės gabalą (20–30 cm);
• vatos ir marlės  ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti;
• apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.

Norėdami išvengti automobilio gaisro, vairuotojai turi atidžiau prižiūrėti ir nuolat tikrinti automobilio elektros instaliaciją, degalų tiekimo sistemą ir dujų įrangą.

Dažniausios priežastys, dėl kurių užsidega automobilis:

• elektros instaliacijos gedimai;
• kuro tiekimo sistemos gedimai;
• dujų įrangos gedimai;
• kiti transporto technikos gedimai.

Jeigu užsidegė jūsų automobilis:

• sustokite kelkraštyje. Važiuoti toliau jokiu būdu negalima, nes liepsnos plis tik dar greičiau. Išjunkite variklį. Nuleiskite rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas;
• išlipkite iš automobilio;
• iškvieskite ugniagesius gelbėtojus;
• paimkite gesintuvą (privalote jį turėti automobilyje);
• variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą;
• siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po keleto sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Reikia būtinai pataikyti į gaisro židinį;
• gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be ugniagesių pagalbos taps neįmanoma. Vieno   gesintuvo gali neužtekti, paprašykite kitų sustojusių padėti vairuotojų;
• jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo;
• tam, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus;
• būtina turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą gesintuvą, ne mažesnį kaip vieno kilogramo talpos. Automobilyje gesintuvas turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama turėti  miltelinį gesintuvą.

Video apie ugnies gesintuvus

Užuodus dujų kvapą, būtina pranešti vidaus dujų sistemą aptarnaujančiai įmonei (prižiūrėtojui) ir ESO Dujų avarinei tarnybai tel. 1804.

Telefonu naudokitės TIK neuždujintoje aplinkoje ir ten kur nėra dujų kvapo.
Kol laukiate dujų avarinės tarnybos, atlikite šiuos saugumo veiksmus:

• išjunkite dujinius prietaisus;
• uždarykite uždarymo įtaisus (čiaupus), esančius prieš dujinius prietaisus;
• plačiai atidarykite duris ir langus ir taip sukelkite skersvėjį patalpoms vėdinti. Taip pat venkite patalpų, kuriose užuodžiamas dujų kvapas;
• nekurkite atviros ugnies, jei ji dega – užgesinkite. Nerūkykite, nesinaudokite ugnies šaltiniais;
• Nesinaudokite elektros prietaisais, jungikliais, kištukais, skambučiais, telefonais, telefonspynėmis ar kita pastato ryšio įranga.
• jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais;
• Esant būtinumui, nesinaudojant durų skambučiais, įspėkite kitus asmenis apie būtinumą pasišalinti iš pastato, išeiti į lauką.

Įvykus avarijai, kurios metu į aplinką pateko pavojingos cheminės medžiagos arba kai gresia tiesioginis cheminės taršos pavojus, skelbiamas civilinės saugos signalas ,,Cheminis pavojus“, kuris perduodamas per visuomenės informavimo priemones. Įsijunkite radiją ir televiziją, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis.

Žinotina, kad:

• esant cheminės taršos pavojui, labai svarbu veikti greitai;
• pavojingos cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtina, kad šios kūno dalys būtų apsaugotos;
• negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.

Jei gyventojams nurodyta pasitraukti iš pavojingomis medžiagomis užterštų rajonų ar miesto dalių:

• nedelsdami užsidėkite dujokaukę ar respiratorių (jei turite) arba užsiriškite paprasčiausią vatos ir marlės raištį. Jeigu jų neturite, prisidenkite burną ir nosį rankove, skara, šaliku ar sudrėkintu rankšluosčiu;
• apsivilkite apsauginius drabužius (tinka vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai), apsiaukite guminius batus, užsimaukite pirštines, užsidėkite kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų;
• kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmena vėjo krypčiai) vengdami žemesnių vietų;
• nesislėpkite rūsiuose, duobėse, grioviuose ar kitose žemose vietose, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos;
• eidami per užterštą vietovę, stenkitės nekelti dulkių, nesiliesti prie sienų, tvorų, kitų daiktų, nes ant jų gali būti pavojingų medžiagų lašų. Nevalgykite, negerkite, nerūkykite, nelieskite rankomis akių, burnos.

Išeidami iš namų (ar kitų patalpų):

• išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
• užrakinkite duris, uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
• jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, sandariai uždarykite duris, pasirūpinkite, kad gyvuliams pakaktų paliktų pašarų ir vandens bent 2–3 dienoms;
• uždenkite šulinius.

Neužmirškite savo kaimynų, pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai.

Pasidomėkite, ar yra kam jais pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba praneškite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir sudėkite viską į plastikinį maišą.

Nusirengdami stenkitės neliesti išorinio drabužių paviršiaus, nes ant jo gali būti nusėdusių cheminių medžiagų, o nusirengę drabužius suvyniokite jų vidinę pusę palikdami išorėje. 

Nepatariama drabužių nusivilkti per galvą, todėl geriau juos perkirpti taip išvengiant pavojingų medžiagų sklaidos.

Jei turite galimybę, nuplaukite drabužius vandeniu arba išskalbkite skalbimo  priemonėmis. Jei ne – palikite maišą su drabužiais už švarios teritorijos ribų.

Ant odos ir plaukų patekus pavojingoms cheminėms medžiagoms reikia kaip įmanoma greičiau jas nuplauti naudojant didelį tekančio vandens kiekį ir muilą, tai padės apsaugoti  organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.

Jei degina akis ar pablogėja regėjimas – reikia skubiai 10–15 min. plauti akis su paprastu, geriau tekančiu, vandeniu.

Jei nešiojate kontaktinius lęšius – išimkite juos ir sudėkite kartu su užterštais rūbais. Jokiu būdu nenaudokite užterštų kontaktinių lęšių, net jei jie yra nevienkartiniai. Jei nešiojate akinius – praplovę vandeniu ir muilu, juos vėl galite užsidėti.

Jei gyventojams nurodyta likti namuose, kuo skubiau:

• išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
• sandariai uždarykite lauko duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
• pakilkite į viršutinius namo aukštus, nes daugelis pavojingų cheminių medžiagų kaupiasi žemose vietose.

Būtiniausių daiktų, kurių prireiktų evakuojantis, sąrašas:

• žibintuvėlis su papildomais elementais;
• svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai;
• artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų);
• radijo imtuvas su papildomais elementais;
• akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;
• maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;
• papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams;
• mechaninis konservų atidarytuvas;
• pirmosios medicinos pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;
• maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;
• žaislai ir (ar) knygos vaikams;
• reikalingi drabužiai (pagal sezoną);
• tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, popierius ir kt.;
• šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;
• kaukė nuo dulkių;
• degtukai, sudėti į  vandeniui atsparią dėžutę;
• pieštukas ir popierius;
• grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);
• cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas).

Dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti pavojų – amoniakas, chloras ir gyvsidabris

Amoniakas – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 10–15 min. , o jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros ugnies.

Apsinuodijimo amoniaku požymiai:

• akių perštėjimas, ašarojimas;
• kosulio priepuoliai;
• galvos svaigimas;
• pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas;
• apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi;
• prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.

Pirmoji pagalba

• Skambinkite skubiosios  pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos;
• atsagstykite jam apykaklę, pasirūpinkite, kad įkvėptų gryno oro;
• jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, stebėkite, kad neužspringtų (jei vemia);
• sustojus kvėpavimui, širdies veiklai – gaivinkite;

• pagalbos teikėjas turi būti su apsaugos priemonėmis (su dujokauke arba vatos ir marlės raiščiu);

• kai amoniako garai patenka į akis, jas kuo skubiau reikia plauti nestipria vandens ar fiziologinio tirpalo srove. Plaunama ne trumpiau kaip 5–10 minučių; 
• burną ir gerklę taip pat skalaukite vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Chloras – žmogui pavojingas gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ten gali laikytis keletą dienų.

Įkvėpus chloro ar jam patekus ant odos ir gleivinės:

• dirginami kvėpavimo takai, sukeliamas sausas kosulys, dusulys, skausmas krūtinės ląstoje;
• erzinama akių gleivinė, sukeliamas akių perštėjimas, ašarojimas;
• žmogų pykina, sutrinka judesiai; 
• patekęs ant odos, chloras ją nudegina;
• esant didesnei koncentracijai, žmogus pradeda dusti ir miršta.

Pirmoji pagalba

• Skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• nukentėjusiajam nuo chloro garų būtina uždėti dujokaukę (geriau su geltonos spalvos dėžute) arba europinio standarto dujokaukę su raide „B“). Jei jos nėra – tinka vatos ir marlės raištis, sudrėkintas 2 % geriamosios sodos tirpalu. Nukentėjusįjį reikia išnešti iš užterštos zonos;
• išnešę į gryną orą, nuimkite kvėpavimo takų apsaugos priemonę, atlaisvinkite kvėpavimą varžančius drabužius, paguldykite, šiltai apklokite; 
• burną, nosį, akis skalaukite vandeniu; 
• atviras kūno vietas plaukite vandeniu 10–15 minučių; 
• sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite; 
• pagalbos teikėjas turi būti su apsaugos priemonėmis (su dujokauke arba vatos ir marlės raiščiu).

Gyvsidabris

Toksiškas metalas, garuojantis kambario temperatūroje. Svarbu žinoti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo gyvsidabrio garų koncentracija ore didesnė.

Gyvsidabrio garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Jei gyvsidabris patenka į virškinamąjį traktą, pasišalina nepadarydamas žalos sveikatai.

Tačiau ypač pavojinga įkvėpti jo garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą.

Ką daryti sudužus termometrui?

Jeigu  sudužo termometras ir gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių.

Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą, 0,2 % vandeninį kalio permanganato tirpalą (2 g kalio permanganato 1 litrui vandens).

Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite.

Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu, patalpas išplaukite ir gerai išvėdinkite, nuplaukite su muilu rankas ir veidą, išskalaukite burną, persirenkite ir išplaukite drabužius.

Kreipkitės pagal gyvenamąją teritoriją į avarines tarnybas dėl indo su gyvsidabriu perdavimo.

Ką daryti išsiliejus gyvsidabriui?

Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Atsiminkite: į patalpas, kur buvo išsiliejęs gyvsidabris, galite sugrįžti tik gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar atitinkamų jo departamentų įvertinimus.

Mokomasis video

Gyvsidabris

Metalinis gyvsidabris (Hg) – vienintelis skystas, sunkus, bekvapis, sidabro baltumo blizgantis metalas naudojamas įvairių prietaisų, tokių kaip elektros jungiklių, baterijų, lempų, barometrų, termometrų gamyboje. Atkreiptinas dėmesys, kad pavojų kelia ne pats metalas, o jo garai. Gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, kylant temperatūrai garavimas suintensyvėja, todėl didėja tikimybė įkvėpus gyvsidabrio garų apsinuodyti. Šio metalo garai yra 7 kartus sunkesni už orą, todėl gyvsidabrio lašelių galima rasti žemesnėse vietose. Svarbu žinoti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo gyvsidabrio garų koncentracija ore didesnė. Jo garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Jei metalinis gyvsidabris patenka į virškinamąjį traktą, pasišalina nepadarydamas žalos sveikatai. Tačiau ypač pavojinga įkvėpti jo garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą.

Ką daryti sudaužius termometrą, turintį metalinio gyvsidabrio?

• Nedelsiant iš patalpos turi būti išvesti visi asmenys, gyvūnai;
• skubiai atidaromi užterštos patalpos langai, uždaromos ir užsandarinamos durys. Išjungiamos patalpos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, išjungiamas ar maksimaliai sumažinamas gyvsidabriu užterštos patalpos šildymas;
• asmenys, prieš išeidami iš užterštos patalpos, turi nusiauti dėvimą apavą. Neleiskite asmenims, dėvintiems metalinio gyvsidabrio lašais užterštus drabužius bei avintiems užterštą avalynę vaikščioti po namus. Jei gyvsidabris buvo tiesiogiai patekęs ant apavo, drabužių, šie turi būti sudėti į dvigubus plastikinius maišus, kurie turi būti sandariai užrišami ar kitaip užsandarinami.

Niekada išsiliejusio gyvsidabrio:

• nesiurbkite dulkių siurbliu – temperatūra dulkių siurblyje yra aukštesnė nei patalpose, todėl gyvsidabrio garavimas bus daug kartų intensyvesnis, o tai dar labiau užterš gyvenamąsias patalpas ir negrįžtamai užterš dulkių siurblį;
• nešluokite – taip jį suskaidysite į dar mažesnius lašelius ir paskleisite dar plačiau;
• nepilkite į nuotekų sistemą – jis gali patekti į paviršinius vandenis;
• neskalbkite užterštų drabužių skalbimo mašina – gyvsidabris negrįžtamai užterš skalbimo mašiną;
• nemeskite į ugnį – aukštoje temperatūroje susidaro pavojingos gyvsidabrio garų koncentracijos.

5 žingsniai nutarus savarankiškai surinkti nedidelį kiekį išsiliejusio gyvsidabrio:

1. Apsaugokite save: persirenkite senais, dėvėtais drabužiais, apsiaukite senesnę, naudotą avalynę– ant avalynės uždėkite plastikinius antbačius / maišelius, kuriuos vėliau galėtumėte priduoti kartu su kitomis pavojingomis atliekomis jų užteršimo gyvsidabriu atveju; nusiimkite visus papuošalus, nes gyvsidabris gali prikibti prie metalo; kvėpavimo takų apsaugai galite naudoti vienkartinę veido kaukę arba vatos / marlės kaukę, rankšluoštį, nosinę ir pan.; devėkite gumines pirštines.

2. Paruoškite priemones gyvsidabrio surinkimui:

• plastikinį (-ius) maišą (-us);
• stiklainį (-ius) su vandeniu ir dangtelį (-ius) stiklainio (-ių) sandarinimui;
• kartono arba standaus popieriaus;
• pūkų rinkiklį (-ius) su nuplėšiamais popieriniais lipniais lapeliais arba lipnią juostą;
• popierinį rankšluostį, servetėles arba tualetinį popierių;
• guminę kriaušę arba vienkartinį švirkštą.

3. Surinkite gyvsidabrį mechaniniu būdu (mechaninė demerkurizacija):

• jei gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių;
• pirmiausia surenkamos stiklo šukės (jei buvo sudaužytas medicininis termometras ar kita stiklinė talpa, kurioje buvo gyvsidabrio);
• gyvsidabrio lašeliai pradedami rinkti nuo užteršto ploto krašto į vidurį juos stumiant standžiu popieriumi arba kartonu ant kito standaus popieriaus lapo, kuris, kartu su gyvsidabriu, įdedamas į stiklinį indą su vandeniu. Likusius gyvsidabrio lašelius galima rinkti popieriniu lipniu pūkų rinkikliu su nuplėšiamais lapeliais arba drėgnu, klijais suteptu popieriumi ar pan. pradedant nuo užteršto ploto pakraščių ir renkant vidurio link;
• surinkti likę gyvsidabrio lašeliai kartu su popieriumi įdedami į stiklinį indą su vandeniu. Smulkiausius gyvsidabrio lašelius galima surinkti naudojant guminę kriaušę, turinčią viršuje nedidelę angelę, per kurią ji sujungta su specialiu stikliniu rinktuvu arba naudojant vienkartinį švirkštą.

4. Atlikite patalpos cheminę demerkurizaciją (naudojant cheminius demerkurizatorius pašalinami gyvsidabrio likučiai, kurių neįmanoma surinkti mechaniškai):

• visi paviršiai ir grindys nuplaunami pakaitintu (iki 70-80° C) muilo ir sodos tirpalu (4 % muilotirpalas 5 % sodos tirpale, t. y. 52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens, išeiga – 0,4-1,0 l/m2), nutrinami šepečiais, o vėliau viskas perplaunama vandeniu;
• cheminei demerkurizacijai atlikti taip pat gali būti naudojamas 0,2 % vandeninis parūgštintas kalio permanganato tirpalas (2 g kalio permanganato ir 5 ml rūgšties 1 litrui vandens, orientacinis kiekis – 0,4-1,0 l/m2), kuris ruošiamas prieš pat naudojant;
• Užpylus tirpalo ant paviršiaus, reikėtų kelis kartus kruopščiai patrinti minkštu šepetėliu ar teptuku, ypač tas vietas, kur paviršius yra įtrūkęs ar suskilęs. Reakcijos produktams ir nesureagavusiam gyvsidabriui pašalinti, kalio permanganatu apdorotas paviršius turi būti gerai nuplautas muilo tirpalu, tada – švariu vandeniu.

5. Atlikus minėtus veiksmus:

• nusivilkite drabužius ir nusiaukite avalynę;
• nusiplaukite su muilu rankas, nusiprauskite po dušu, išsiskalaukite dantis;
• gerai vėdinkite patalpas (ne trumpiau nei 2 dienas) atidarydami langus ir išorines duris;
• surinktą gyvsidabrį ir jo surinkimui panaudotus daiktus laikykite hermetiškai uždarytame stikliniame inde su vandeniu. Užterštas atliekas – užsandarintame plastikiniame maiše iki išvežimo;
• indą su gyvsidabriu ir maišą su gyvsidabriu užterštomis atliekomis laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje (ant aukštos lentynos, užrakintoje spintelėje ir pan.), atokiau nuo šilumos;
• jokiu būdu negalima gyvsidabrio išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Indą su gyvsidabriu būtina pristatyti į atliekų surinkimo aikšteles, kurių sąrašą galima rasti čia: https://atliekos.lt/.

Jeigu patiems surinkti sudužusio termometro gyvsidabrį nepavyksta, rekomenduojama skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 kviesti ugniagesius, kurie saugiai surinks išsiliejusį gyvsidabrį ir atliks pirminę demerkurizaciją (gyvsidabrio pašalinimą iš aplinkos).

Rekomendacijos

Naudojant gyvsidabrio termometrus rizikuojama užteršti aplinką ir pakenkti savo ir artimųjų sveikatai. Todėl rekomenduojame naudoti tik šiuolaikinius saugius termometrus be gyvsidabrio. Taip pat patogu naudoti ir elektroninius termometrus, kurie kūno temperatūrą užfiksuoja vos per 1 minutę. Patiems mažiausiems gaminami specialūs termometrai – žindukai. Jie atsparūs vandeniui, o rezultatas matomas jau po 16 sekundžių. Vaikų temperatūrai matuoti taip pat labai patogus bekontaktis termometras, matuojantis temperatūrą per atstumą kaktos paviršiuje. Juo galima išmatuoti  temperatūrą net ir miegančiam vaikui, taip pat patikrinti pieno buteliuko, kambario ar vandens temperatūrą ir rezultatas matomas vos po 1–3 sekundžių.

Laboratorinius tyrimus gyvsidabrio koncentracijai patalpų ore nustatyti atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Laboratorinių tyrimų rezultatus vertina ir išvadas bei rekomendacijas teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).

Atsiminkite – į patalpas, kur buvo išsiliejęs gyvsidabris, galite sugrįžti tik gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar atitinkamų jo departamentų išvadas, kad patalpomis yra saugu naudotis.

Suintensyvėjus tarptautiniams, ekonominiams, kultūriniams ryšiams bei gyventojų migracijai, padidėjo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą galimybė, taip pat išaugo grėsmė užkrečiamųjų ligų sukėlėjus panaudoti teroro tikslais.

Biologinės taršos grėsmė gali būti staigi ir išankstinė.

Staigi grėsmė gali būti dviem atvejais – karo metu, kai priešas panaudoja biologinį ginklą, ir taikos metu, kai biologinį ginklą panaudoja teroristai.

Jeigu netikėtai kiltų ligų protrūkis:

• klausykite pranešimų per radiją ir televiziją;
• neišsigąskite ir elkitės ramiai;
• nevartokite produktų, kurie nėra termiškai apdoroti arba naudokite tik tuos produktus, kurie buvo sandariai uždaryti;
• vartokite tik virintą vandenį;
• laikykitės asmens higienos reikalavimų;
• patalpas valykite drėgna šluoste;
• pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą – tuoj pat kreipkitės į medikus.

Atsiminkite: užkrečiamosios ligos plinta geriant užterštą vandenį, valgant užterštus maisto produktus, nesilaikant asmeninės higienos reikalavimų, liečiant užkrėstus daiktus, bendraujant su sergančiaisiais ar užsikrėtusiais žmonėmis.

Jei gavote įtartiną laišką ar paketą:

• nekratykite, nepurtykite ir neišbarstykite įtartino voko ar paketo turinio;
• kad neišbarstytumėte esamo turinio, įdėkite voką ar paketą į plastikinį maišelį ar kitą sandariai uždaromą indą;
• jeigu neturite jokio indo, voką ar paketą apvyniokite bet kuo (drabužiais, popieriumi) ir šios apsaugos nenuimkite;
• išeikite iš kambario ir uždarykite duris. Neleiskite įeiti kitiems asmenims;
• nusiplaukite rankas su muilu;
• jei esate namie, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu  112;
• jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu  112. Surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir teikti rekomendacijas.

Jei gavote laišką su milteliais ir jie išsibarstė:

• nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti! Nedelsdami uždenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar pan.;
• išjunkite ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą;
• uždarykite langus, išeikite iš kambario, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims;
• nusiplaukite rankas su muilu;
• kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą ar į bet kokią kitą talpyklą, kurią galima užantspauduoti. Šie drabužiai turi būti atiduoti specialiųjų tarnybų darbuotojams;
• kuo greičiau nusiprauskite po dušu su muilu. Nevartokite chlorkalkių ar kitų dezinfekantų;
• jei esate namie, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus;
• jokiu būdu patys negabenkite siuntinio policijai ar sveikatos priežiūros institucijai;
• surašykite visus tame kambaryje ar teritorijoje buvusius žmones, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir teikti rekomendacijas;
• pajutę sveikatos sutrikimų (ašaroja ir peršti akys, atsiranda kosulys, sudirgo oda), kuo skubiau kreipkitės į medikus.

Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

• išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius ventiliatorius;
• išjunkite pastato oro kondicionavimo sistemą;
• nedelsdami palikite patalpą ar teritoriją;
• uždarykite patalpos duris, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;
• nedelsdami  praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsdami vykdyti gelbėjimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

Įtartino paketo ar laiško požymiai:

• pernelyg didelės pašto išlaidos;
• ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas;
• iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės;
• klaidos žodžiuose;
• nėra atgalinio adreso;
• riebalų dėmės, išblukusios spalvos;
• kreivas ar grublėtas vokas;
• išsikišę laidai ar aliuminio folija;
• tiksėjimo garsas;
• pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“;
• skleidžia specifinį kvapą;
• jaučiami birūs milteliai viduje ar net matomi ant siuntinio.