Apie gresiantį pavojų būtumėte perspėti:

• sirenomis;
• trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Pranešimai gaunami, kai korinio transliavimo funkcija yra aktyvuota;
• per Lietuvos radiją ar televiziją;
• per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus, kur sirenos nėra girdimos.

Išsamesnė informacija

Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies.

Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas:

• nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta.

Gaisras plinta sparčiai:

• jau po 10–15 minučių liepsnoja visas kambarys.

Nedelskite:

• iš anksto pagalvokite, kaip elgsitės kilus gaisrui, kuo gesinsite, kaip išeisite iš patalpos (tai vadinama evakuacija), kaip ir kam pranešite apie gaisrą?

Jeigu dega jūsų butas:

• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• negelbėkite savo turto;
• išeikite iš buto;
• uždarykite duris, bet neužrakinkite jų;
• nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
• pasitikite atvykstančius ugniagesius.

Jeigu patalpoje daug dūmų:

• užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
• eikite pasilenkę arba šliaužkite;
• jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.

Jeigu dega kaimynų butas:

• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• jeigu laiptinėje daug dūmų, likite savo bute;
• uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;
• prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų.

Jeigu užsidegė drabužiai:

• griūkite ant žemės, vartykitės į visas puses, kad ugnis užgestų;
• užsidenkite veidą rankomis;
• jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) po ranka esančiomis nedegiomis medžiagomis;
• nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite drėgną rankšluostį ar audeklą;
• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:

• elektros prietaisą išjunkite iš elektros lizdo, išjunkite elektros tiekimą patalpoje;
• užmeskite ant elektros prietaiso audeklą;
• gesinkite gesintuvu;
• jeigu nepavyko užgesinti gaisro ir jis išplito, skubiai palikite patalpas;
• prieš palikdami patalpas, sandariai uždarykite langus ir duris;
• skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• apie gaisrą praneškite kaimynams.

Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:

• indą uždenkite dangčiu;
• išjunkite viryklę;
• atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.

Jeigu užsidegė automobilis:

• išjunkite variklį;
• šiek tiek praverkite variklio dangtį ir gesinkite gesintuvu.

Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:

• aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną);
• paskirkite susitikimo vietą lauke. Tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato.

Jeigu esate viešose vietose:

• žinokite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, jie žymimi žaliai;
• mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ir kitose viešose vietose yra bent du  išėjimai, apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Mūsų svarbiausias patarimas! Įsigykite autonominį dūmų detektorių (jutiklį):

• autonominis dūmų detektorius jus pažadins gaisrui tik prasidėjus;
• tvirtinkite jį prie lubų prieškambaryje, miegamajame, mansardoje;
• kasmet nuvalykite nuo jo dulkes ir pakeiskite elementus.

Vaizdo įrašai:

• Laida ,,Ugnies tramdytojai" pataria, kaip elgtis kilus gaisrui
• GAISRINIAI PAVOJAI
• Gaisro priežastys
• Kaip elgtis gaisro metu

• Naudojantis kepsninėmis svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Jas statyti reikėtų kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų;
• Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
• Po jomis turėtų būti nedegus pagrindas. Svarbu, kad kepsninė nestovėtų ant sausos žolės;
• Prieš kepant, kepsninėje reikia tolygiai paskirstyti žarijas;
• visuomet reikėtų turėti vandens liepsnai užpilti;
• Atidžiai prižiūrėkite žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė;
• Ugnį kepsninėje reikėtų užkurti pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į tą pusę;
• Baigę kepti šašlykus ar kepsnius, nepalikite kepsninės be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti;
• Baigę naudotis kepsnine, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, kepsninę patraukite į saugią vietą;
• Balkonuose kepsninių kurti negalima, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net butą.

Prieš kūrenant krosnis

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius.

Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

• Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų palikti atvirų pakuros durelių;
• Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą;
• Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnį

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti.

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Jos yra bespalvės ir bekvapės ir jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius.

Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:

• lengvas apsvaigimas;
• mieguistumas;
• sąmonės netekimas.

Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.

Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:

• pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai;
• elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų;
• nepalikite ant jų padžiautų drabužių;
• išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.

Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Jeigu  naudojatės dujiniais šildytuvais:

• naudojantis dujiniais prietaisais, reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų;
• įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas;
• patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.

Įsidėmėkite – dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!

Saugaus elgesio patarimai 

• pirotechnika nėra žaislai – tai didelio pavojaus gaminiai, todėl negalima leisti su jais žaisti vaikams;
• leidžiant fejerverkus reikėtų būti ypač atsargiems;
• labai svarbu naudoti pirotechnikos priemones tik griežtai laikantis gamintojo instrukcijų, todėl,  prieš naudojant fejerverkus, būtina išsiaiškinti, kaip tai daryti saugiai;
• fejerverkai gali sužaloti žmones ar uždegti pastatus, todėl juos naudoti reikėtų toliau nuo pastatų, medžių, automobilių ir tų vietų, kur susirenka žmonių;
•  svarbu atokiau atsitraukti nuo tų žmonių, kurie leidžia fejerverkus;
• leidžiant fejerverkus, negalima nukreipti juos į žmones;
• nesuveikusių pirotechnikos priemonių negalima uždegti pakartotinai, prie jų nereikėtų artintis dar kurį laiką;
• pirotechnikos priemonėmis pavojinga sprogdinti kitus daiktus, pavyzdžiui butelius ir pan.;
• savadarbė pirotechnika yra labai pavojinga, nes nėra išbandyta ir negalima prognozuoti jos veikimo, kuria kryptimi ir kokiu atstumu lėks skeveldros;
• nebandykite pasigaminti fejerverkų patys. 

Sužalojimai

Visi sužalojimai, kurie padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi.

Asmenims, leidžiantiems fejerverkus, patartina dėvėti apsauginius akinius, nes, pagal JAV atliktus tyrimus, apie 40 proc. sužalojimų patiriama galvos srityje – tai akys, veidas, ausys, dar apie 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai. Dažniausi yra nudegimai.

Fejerverkais susižaloja 74 proc. vyrų, 26 proc. moterų. Vyrai paprastai susižeidžia patys, leisdami fejerverkus, o moterys juos stebėdamos. 

Reikalavimai pirotechnikos priemonėms: 

• ant pirotechnikos priemonės turi būti etiketė, kurioje lietuvių kalba matomai, aiškiai ir nenutrinamai įrašytas gamintojo pavadinimas ir adresas, tipas, pirotechnikos priemonės, partijos ar serijos numeris, kategorija, pirotechninio mišinio bendra masė, amžius, nuo kurio galima įsigyti atitinkamą pirotechnikos priemonę, gaminio naudojimo instrukcija, mažiausias saugus atstumas iki pirotechnikos priemonės ją naudojant (jeigu priemonė skirta naudoti tik lauke ar gaminio konstrukciniai ypatumai nustato tokią būtinybę;
• papildomai pirotechnikos priemonių naudojimas (jeigu reikia) gali būti pavaizduotas grafiškai;
• draudžiama naudoti pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. Į gimnazijos patalpas neštis pirotechnikos priemones griežtai draudžiama;
• draudžiama naudoti pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);
• draudžiama parduoti ir naudoti pirotechnikos priemones asmenims iki 14 metų, o tam tikrų kategorijų fejerverkus draudžiama parduoti asmenims, neturintiems 18 metų;
• draudžiama naudoti ir parduoti pirotechnikos priemones asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
• prekybos centruose, išskyrus specializuotas parduotuves, maksimalus leistinas pirotechninio mišinio kiekis – 10 kg, bet ne daugiau nei 50 kg fejerverkų. Laikinosiose prekybos vietose šie skaičiai dar mažesni – 6 kg ir 30 kg. 

Pagrindiniai pirotechnikos priemonių saugaus naudojimosi reikalavimai: 

• Daugiašūvės baterijos statomos ant kieto, lygaus paviršiaus. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti saugiu atstumu (ne arčiau kaip 25 m).
• Raketos kotas įstatomas į gerai įtvirtintą vertikalų stovą, esantį ant lygaus, kieto pagrindo, ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu 25 m atstumu.
• Vulkanai / fontanai statomi ant lygaus, kieto, nedegaus pagrindo. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti saugiu atstumu.
• Romėniškos žvakės pritvirtinamos prie vertikalaus kuolo, įtvirtinto žemėje, ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu atstumu.
• Suktukai paguldomi ar pastatomi nurodyta kryptimi ant kieto pagrindo ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu atstumu.

Jei pirotechnikos gaminys neiššovė:

• neikite prie jo mažiausiai penkias minutes arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje;
• nebandykite jo ardyti ar uždegti iš naujo;
• neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį.

Kodėl užsidega kombainai?

Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.

Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Priklausomai nuo variklio tipo, šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500–700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą.

Esant nesandarioms kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemoms, gali nutekėti kuro ir tepalų. Prie šių nuotekų labai limpa dulkės, smulkios šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio mazgų gali užsidegti.

Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Dėl blogai sureguliuotų ir dideliais greičiais besisukančių kombaino mechanizmų susidaro sausa trintis, šie mechanizmai įkaista ir gali uždegti ant jų apsivyniojusius šiaudus.

Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Ypač smarkiai izoliacija susidėvi tose vietose, kur laidai nutiesiami pro aštresnius kombaino korpuso kampus, šalia judančių mazgų arba arti įkaitusių mechanizmų paviršių.

Kaip apsisaugoti:

• norint išvengti kombainų ir kitos žemės ūkio technikos gaisrų, būtina naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Kombainų variklių, neturinčių antvožų, kolektorius reikia apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais (su 2 mm skersmens kiaurymėmis);
• nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes, smulkių šiaudų masę ir kuro bei tepalo nuotekas;
• elektros laidų izoliaciją reikia apsaugoti nuo trinties, mechaninio bei šiluminio poveikio, gerai sutepti besisukančius mazgus. Kombaine privalo būti 2 gesintuvai ir nedegus audeklas. Pageidautina turėti ir kastuvą, kad ugnį galima būtų nuslopinti žemėmis;
• remontuoti ir laikyti derliaus nuėmimo techniką ir agregatus leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų plotų. Be to, lauko sąlygomis į kombainų, traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų kuro talpyklas degalai gali būti pilami tik nedirbant jų varikliams.

Rekomendacijos, kaip elgtis, kai yra padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis

Padidėjusią aplinkos oro taršą miestuose ir ypač didmiesčiuose nulemia meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai.

Meteorologinės sąlygos

Oro tarša didmiesčiuose padidėja tada, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda per mažai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, taip pat, kai ilgai nėra lietaus.

Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui ir esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti  vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).

Transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras labiau teršiamas autotransporto išmetamais teršalais (kietosios dalelės, smalkės, azoto dioksidas, sieros dioksidas).

Kietųjų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali padidėti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.

Per šalčius didmiesčiuose padidėja oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.

Šalia didmiesčių užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai

Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeniniai, nes apie 80 proc. jų kyla dėl žmonių kaltės, iš to skaičiaus, dėl tyčinių padegimų.

Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50 proc. miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti.

Gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.

Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių, suodžių, pelenų ir kt.

Žmonėms ypač pavojingos gaisrų dūmuose esančios smulkiausios kietosios dalelės (KD10) – 10-ties mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens dalelės.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, KD10 koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre. Tokių dienų, kai viršijama KD10 nustatyta norma, neturėtų būti daugiau nei 35 atvejai per metus.

Miesto rūkas ir smogas

Susidariusi situacija, kai padidėjęs tik kietųjų dalelių kiekis ore, kelis kartus viršijantis ribinę koncentraciją, dar nevadinama smogu.

Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi. Dažniausiai ji susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.

Smogo esmė – situacija, kai pagrindinių oro teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) koncentracija keletą kartų viršija ribines vertes. Daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko daubose įsikūrusiuose didmiesčiuose.

Padidėjusios oro taršos poveikis gyventojų sveikatai

Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos lengviau pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.

Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų.

Taip susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali nulemti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.

Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.

Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.

Padidėjusios oro taršos  poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis,  paūmėja astmos priepuolių, širdies veiklos sutrikimųi.

Miesto rūkų ar smogo atveju stebima ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad net trumpalaikė ekspozicija (poveikis) žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių.

Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima sunkiai susirgti.

Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms.

Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, Gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net iki 1–2 metų

Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:

• gyventojų informavimas laiku apie padidėjusią oro taršą,  jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
• kokybiškas ir laiku atliktas gatvių valymas ir laistymas;
• transporto srautų reguliavimas, atsižvelgiant į labiausiai ir mažiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
• geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas įrengimas privažiavimų į statybų aikšteles, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių.

Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidėjusios oro taršos atvejais:

• kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
• vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu audeklu;
• atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo irugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
• jei įmanoma, pasistengti išvykti iš užterštos teritorijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
• sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
• saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), vatos ir marlės kauke (raiščiu) ar respiratoriumi.

Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:

• marlės kaukė (4–6 sluoksnių marlės raištis), pagaminama asmeniškai;
• vatos ir marlės  kaukė (raištis), pagaminama asmeniškai;
• respiratoriai, įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
• respiratoriai iš valstybės rezervo gaunami tik paskelbus mieste ekstremaliąją situaciją.

Rekomendacijos, kaip pasigaminti ir naudoti vatos ir marlės  ar vien marlės kaukę (raištį)

• vatos ir marlės  kaukė (raištis) gaminama iš 50 × 100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20 × 30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis;
• neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami;
• jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4–6 sluoksnių marlės gabalą (20–30 cm);
• vatos ir marlės  ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti;
• apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.

Norėdami išvengti automobilio gaisro, vairuotojai turi atidžiau prižiūrėti ir nuolat tikrinti automobilio elektros instaliaciją, degalų tiekimo sistemą ir dujų įrangą.

Priežastys, dėl kurių užsidega automobilis:

• elektros instaliacijos gedimai;
• kuro tiekimo sistemos gedimai;
• dujų įrangos gedimai;
• kiti transporto technikos gedimai.

Jeigu užsidegė jūsų automobilis:

• sustokite kelkraštyje. Važiuoti toliau jokiu būdu negalima, nes liepsnos plis tik dar greičiau. Išjunkite variklį. Nuleiskite rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas;
• iškvieskite ugniagesius gelbėtojus;
• paimkite gesintuvą (privalote jį turėti automobilyje);
• variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą;
• siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po keleto sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Reikia būtinai pataikyti į gaisro židinį;
• gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be ugniagesių pagalbos taps neįmanoma. Vieno   gesintuvo gali neužtekti, paprašykite kitų sustojusių padėti vairuotojų;
• jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo;
• tam, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus. Būtina turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą gesintuvą, ne mažesnį kaip vieno kilogramo talpos. Automobilyje gesintuvas turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama turėti  miltelių gesintuvą.

Video apie ugnies gesintuvus

Patarimai, ką daryti patalpoje pajutus dujų kvapą:

• nosį ir burną užsidenkite drėgnu audeklu ir nosine;
• užsukite dujų ir dujų prietaiso čiaupą;
• plačiai atidarykite langus, duris ir, sukėlę skersvėjį, vėdinkite patalpas;
• nedekite ugnies, nerūkykite;
• nejunkite elektros prietaisų ir jungiklių;
• užuodę dujų kvapą, būtinai praneškite Dujų avarinei tarnybai telefonu 1804;
• telefonu naudokitės tik neuždujintoje aplinkoje ir ten, kur nėra dujų kvapo;
• jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais;
• pasirūpinkite, kad žmonės, esantys butuose arčiausiai dujų nutekėjimo vietos, skubiai išeitų į lauką.

Video peržiūra

Įvykus avarijai, kurios metu į aplinką pateko pavojingos cheminės medžiagos arba kai gresia tiesioginis cheminės taršos pavojus, skelbiamas civilinės saugos signalas ,,Cheminis pavojus“, kuris perduodamas per visuomenės informavimo priemones. Įsijunkite radiją ir televiziją, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis.

Žinotina, kad:

• esant cheminės taršos pavojui, labai svarbu veikti greitai;
• pavojingos cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtina, kad šios kūno dalys būtų apsaugotos;
• negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.

Jei gyventojams nurodyta pasitraukti iš pavojingomis medžiagomis užterštų rajonų ar miesto dalių:

• nedelsdami užsidėkite dujokaukę ar respiratorių (jei turite) arba užsiriškite paprasčiausią vatos ir marlės raištį. Jeigu jų neturite, prisidenkite burną ir nosį rankove, skara, šaliku ar sudrėkintu rankšluosčiu;
• apsivilkite apsauginius drabužius (tinka vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai), apsiaukite guminius batus, užsimaukite pirštines, užsidėkite kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų;
• kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmena vėjo krypčiai) vengdami žemesnių vietų;
• nesislėpkite rūsiuose, duobėse, grioviuose ar kitose žemose vietose, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos;
• eidami per užterštą vietovę, stenkitės nekelti dulkių, nesiliesti prie sienų, tvorų, kitų daiktų, nes ant jų gali būti pavojingų medžiagų lašų. Nevalgykite, negerkite, nerūkykite, nelieskite rankomis akių, burnos.

Išeidami iš namų (ar kitų patalpų):

• išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
• užrakinkite duris, uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
• jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, sandariai uždarykite duris, pasirūpinkite, kad gyvuliams pakaktų paliktų pašarų ir vandens bent 2–3 dienoms;
• uždenkite šulinius.

Neužmirškite savo kaimynų, pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai.

Pasidomėkite, ar yra kam jais pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba praneškite skubios pagalbos telefonu 112.

Išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir sudėkite viską į plastikinį maišą.

Nusirengdami stenkitės neliesti išorinio drabužių paviršiaus, nes ant jo gali būti nusėdusių cheminių medžiagų, o nusirengę drabužius suvyniokite jų vidinę pusę palikdami išorėje. 

Nepatariama drabužių nusivilkti per galvą, todėl geriau juos perkirpti taip išvengiant pavojingų medžiagų sklaidos.

Jei turite galimybę, nuplaukite drabužius vandeniu arba išskalbkite skalbimo  priemonėmis. Jei ne – palikite maišą su drabužiais už švarios teritorijos ribų.

Ant odos ir plaukų patekus pavojingoms cheminėms medžiagoms reikia kaip įmanoma greičiau jas nuplauti naudojant didelį tekančio vandens kiekį ir muilą, tai padės apsaugoti  organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.

Jei degina akis ar pablogėja regėjimas – reikia skubiai 10–15 min. plauti akis su paprastu, geriau tekančiu, vandeniu.

Jei nešiojate kontaktinius lęšius – išimkite juos ir sudėkite kartu su užterštais rūbais. Jokiu būdu nenaudokite užterštų kontaktinių lęšių, net jei jie yra nevienkartiniai. Jei nešiojate akinius – praplovę vandeniu ir muilu, juos vėl galite užsidėti.

Jei gyventojams nurodyta likti namuose, kuo skubiau:

• išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
• sandariai uždarykite lauko duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
• pakilkite į viršutinius namo aukštus, nes daugelis pavojingų cheminių medžiagų kaupiasi žemose vietose.

Būtiniausių daiktų, kurių prireiktų evakuojantis, sąrašas:

• žibintuvėlis su papildomais elementais;
• svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai;
• artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų);
• radijo imtuvas su papildomais elementais;
• akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;
• maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;
• papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams;
• mechaninis konservų atidarytuvas;
• pirmosios medicinos pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;
• maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;
• žaislai ir (ar) knygos vaikams;
• reikalingi drabužiai (pagal sezoną);
• tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, popierius ir kt.;
• šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;
• kaukė nuo dulkių;
• degtukai, sudėti į  vandeniui atsparią dėžutę;
• pieštukas ir popierius;
• grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);
• cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas).

Dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti pavojų – amoniakas, chloras ir gyvsidabris

Amoniakas – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 10–15 min. , o jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros ugnies.

Apsinuodijimo amoniaku požymiai:

• akių perštėjimas, ašarojimas;
• kosulio priepuoliai;
• galvos svaigimas;
• pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas;
• apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi;
• prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.

Pirmoji pagalba

• Skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos;
• atsagstykite jam apykaklę, pasirūpinkite, kad įkvėptų gryno oro;
• jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, stebėkite, kad neužspringtų (jei vemia);
• sustojus kvėpavimui, širdies veiklai – gaivinkite;

• pagalbos teikėjas turi būti su apsaugos priemonėmis (su dujokauke arba vatos ir marlės raiščiu);

• kai amoniako garai patenka į akis, jas kuo skubiau reikia plauti nestipria vandens ar fiziologinio tirpalo srove. Plaunama ne trumpiau kaip 5–10 minučių; 
• burną ir gerklę taip pat skalaukite vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Chloras – žmogui pavojingas gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ten gali laikytis keletą dienų.

Įkvėpus chloro ar jam patekus ant odos ir gleivinės:

• dirginami kvėpavimo takai, sukeliamas sausas kosulys, dusulys, skausmas krūtinės ląstoje;
• erzinama akių gleivinė, sukeliamas akių perštėjimas, ašarojimas;
• žmogų pykina, sutrinka judesiai; 
• patekęs ant odos, chloras ją nudegina;
• esant didesnei koncentracijai, žmogus pradeda dusti ir miršta.

Pirmoji pagalba

• Skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• nukentėjusiajam nuo chloro garų būtina uždėti dujokaukę (geriau su geltonos spalvos dėžute) arba europinio standarto dujokaukę su raide „B“). Jei jos nėra – tinka vatos ir marlės raištis, sudrėkintas 2 % geriamosios sodos tirpalu. Nukentėjusįjį reikia išnešti iš užterštos zonos;
• išnešę į gryną orą, nuimkite kvėpavimo takų apsaugos priemonę, atlaisvinkite kvėpavimą varžančius drabužius, paguldykite, šiltai apklokite; 
• burną, nosį, akis skalaukite vandeniu; 
• atviras kūno vietas plaukite vandeniu 10–15 minučių; 
• sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite; 
• pagalbos teikėjas turi būti su apsaugos priemonėmis (su dujokauke arba vatos ir marlės raiščiu).

Gyvsidabris

Toksiškas metalas, garuojantis kambario temperatūroje. Svarbu žinoti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo gyvsidabrio garų koncentracija ore didesnė.

Gyvsidabrio garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Jei gyvsidabris patenka į virškinamąjį traktą, pasišalina nepadarydamas žalos sveikatai.

Tačiau ypač pavojinga įkvėpti jo garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą.

Ką daryti sudužus termometrui?

Jeigu  sudužo termometras ir gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių.

Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą, 0,2 % vandeninį kalio permanganato tirpalą (2 g kalio permanganato 1 litrui vandens).

Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite.

Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu, patalpas išplaukite ir gerai išvėdinkite, nuplaukite su muilu rankas ir veidą, išskalaukite burną, persirenkite ir išplaukite drabužius.

Kreipkitės pagal gyvenamąją teritoriją į avarines tarnybas dėl indo su gyvsidabriu perdavimo.

Ką daryti išsiliejus gyvsidabriui?

Nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Atsiminkite: į patalpas, kur buvo išsiliejęs gyvsidabris, galite sugrįžti tik gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar atitinkamų jo departamentų įvertinimus.

Mokomasis video

Gyvsidabris

Metalinis gyvsidabris (Hg) – vienintelis skystas, sunkus, bekvapis, sidabro baltumo blizgantis metalas naudojamas įvairių prietaisų, tokių kaip elektros jungiklių, baterijų, lempų, barometrų, termometrų gamyboje. Atkreiptinas dėmesys, kad pavojų kelia ne pats metalas, o jo garai. Gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, kylant temperatūrai garavimas suintensyvėja, todėl didėja tikimybė įkvėpus gyvsidabrio garų apsinuodyti. Šio metalo garai yra 7 kartus sunkesni už orą, todėl gyvsidabrio lašelių galima rasti žemesnėse vietose. Svarbu žinoti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo gyvsidabrio garų koncentracija ore didesnė. Jo garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Jei metalinis gyvsidabris patenka į virškinamąjį traktą, pasišalina nepadarydamas žalos sveikatai. Tačiau ypač pavojinga įkvėpti jo garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą.

Ką daryti sudaužius termometrą, turintį metalinio gyvsidabrio?

• Nedelsiant iš patalpos turi būti išvesti visi asmenys, gyvūnai;
• skubiai atidaromi užterštos patalpos langai, uždaromos ir užsandarinamos durys. Išjungiamos patalpos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, išjungiamas ar maksimaliai sumažinamas gyvsidabriu užterštos patalpos šildymas;
• asmenys, prieš išeidami iš užterštos patalpos, turi nusiauti dėvimą apavą. Neleiskite asmenims, dėvintiems metalinio gyvsidabrio lašais užterštus drabužius bei avintiems užterštą avalynę vaikščioti po namus. Jei gyvsidabris buvo tiesiogiai patekęs ant apavo, drabužių, šie turi būti sudėti į dvigubus plastikinius maišus, kurie turi būti sandariai užrišami ar kitaip užsandarinami.

Niekada išsiliejusio gyvsidabrio:

• nesiurbkite dulkių siurbliu – temperatūra dulkių siurblyje yra aukštesnė nei patalpose, todėl gyvsidabrio garavimas bus daug kartų intensyvesnis, o tai dar labiau užterš gyvenamąsias patalpas ir negrįžtamai užterš dulkių siurblį;
• nešluokite – taip jį suskaidysite į dar mažesnius lašelius ir paskleisite dar plačiau;
• nepilkite į nuotekų sistemą – jis gali patekti į paviršinius vandenis;
• neskalbkite užterštų drabužių skalbimo mašina – gyvsidabris negrįžtamai užterš skalbimo mašiną;
• nemeskite į ugnį – aukštoje temperatūroje susidaro pavojingos gyvsidabrio garų koncentracijos.

5 žingsniai nutarus savarankiškai surinkti nedidelį kiekį išsiliejusio gyvsidabrio:

1. Apsaugokite save: persirenkite senais, dėvėtais drabužiais, apsiaukite senesnę, naudotą avalynę– ant avalynės uždėkite plastikinius antbačius / maišelius, kuriuos vėliau galėtumėte priduoti kartu su kitomis pavojingomis atliekomis jų užteršimo gyvsidabriu atveju; nusiimkite visus papuošalus, nes gyvsidabris gali prikibti prie metalo; kvėpavimo takų apsaugai galite naudoti vienkartinę veido kaukę arba vatos / marlės kaukę, rankšluoštį, nosinę ir pan.; devėkite gumines pirštines.

2. Paruoškite priemones gyvsidabrio surinkimui:

• plastikinį (-ius) maišą (-us);
• stiklainį (-ius) su vandeniu ir dangtelį (-ius) stiklainio (-ių) sandarinimui;
• kartono arba standaus popieriaus;
• pūkų rinkiklį (-ius) su nuplėšiamais popieriniais lipniais lapeliais arba lipnią juostą;
• popierinį rankšluostį, servetėles arba tualetinį popierių;
• guminę kriaušę arba vienkartinį švirkštą.

3. Surinkite gyvsidabrį mechaniniu būdu (mechaninė demerkurizacija):

• jei gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių;
• pirmiausia surenkamos stiklo šukės (jei buvo sudaužytas medicininis termometras ar kita stiklinė talpa, kurioje buvo gyvsidabrio);
• gyvsidabrio lašeliai pradedami rinkti nuo užteršto ploto krašto į vidurį juos stumiant standžiu popieriumi arba kartonu ant kito standaus popieriaus lapo, kuris, kartu su gyvsidabriu, įdedamas į stiklinį indą su vandeniu. Likusius gyvsidabrio lašelius galima rinkti popieriniu lipniu pūkų rinkikliu su nuplėšiamais lapeliais arba drėgnu, klijais suteptu popieriumi ar pan. pradedant nuo užteršto ploto pakraščių ir renkant vidurio link;
• surinkti likę gyvsidabrio lašeliai kartu su popieriumi įdedami į stiklinį indą su vandeniu. Smulkiausius gyvsidabrio lašelius galima surinkti naudojant guminę kriaušę, turinčią viršuje nedidelę angelę, per kurią ji sujungta su specialiu stikliniu rinktuvu arba naudojant vienkartinį švirkštą.

4. Atlikite patalpos cheminę demerkurizaciją (naudojant cheminius demerkurizatorius pašalinami gyvsidabrio likučiai, kurių neįmanoma surinkti mechaniškai):

• visi paviršiai ir grindys nuplaunami pakaitintu (iki 70-80° C) muilo ir sodos tirpalu (4 % muilotirpalas 5 % sodos tirpale, t. y. 52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens, išeiga – 0,4-1,0 l/m2), nutrinami šepečiais, o vėliau viskas perplaunama vandeniu;
• cheminei demerkurizacijai atlikti taip pat gali būti naudojamas 0,2 % vandeninis parūgštintas kalio permanganato tirpalas (2 g kalio permanganato ir 5 ml rūgšties 1 litrui vandens, orientacinis kiekis – 0,4-1,0 l/m2), kuris ruošiamas prieš pat naudojant;
• Užpylus tirpalo ant paviršiaus, reikėtų kelis kartus kruopščiai patrinti minkštu šepetėliu ar teptuku, ypač tas vietas, kur paviršius yra įtrūkęs ar suskilęs. Reakcijos produktams ir nesureagavusiam gyvsidabriui pašalinti, kalio permanganatu apdorotas paviršius turi būti gerai nuplautas muilo tirpalu, tada – švariu vandeniu.

5. Atlikus minėtus veiksmus:

• nusivilkite drabužius ir nusiaukite avalynę;
• nusiplaukite su muilu rankas, nusiprauskite po dušu, išsiskalaukite dantis;
• gerai vėdinkite patalpas (ne trumpiau nei 2 dienas) atidarydami langus ir išorines duris;
• surinktą gyvsidabrį ir jo surinkimui panaudotus daiktus laikykite hermetiškai uždarytame stikliniame inde su vandeniu. Užterštas atliekas – užsandarintame plastikiniame maiše iki išvežimo;
• indą su gyvsidabriu ir maišą su gyvsidabriu užterštomis atliekomis laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje (ant aukštos lentynos, užrakintoje spintelėje ir pan.), atokiau nuo šilumos;
• jokiu būdu negalima gyvsidabrio išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Indą su gyvsidabriu būtina pristatyti į atliekų surinkimo aikšteles, kurių sąrašą galima rasti čia: https://atliekos.lt/.

Jeigu patiems surinkti sudužusio termometro gyvsidabrį nepavyksta, rekomenduojama bendruoju pagalbos telefonu 112 kviesti ugniagesius, kurie saugiai surinks išsiliejusį gyvsidabrį ir atliks pirminę demerkurizaciją (gyvsidabrio pašalinimą iš aplinkos).

Rekomendacijos

Naudojant gyvsidabrio termometrus rizikuojama užteršti aplinką ir pakenkti savo ir artimųjų sveikatai. Todėl rekomenduojame naudoti tik šiuolaikinius saugius termometrus be gyvsidabrio. Taip pat patogu naudoti ir elektroninius termometrus, kurie kūno temperatūrą užfiksuoja vos per 1 minutę. Patiems mažiausiems gaminami specialūs termometrai – žindukai. Jie atsparūs vandeniui, o rezultatas matomas jau po 16 sekundžių. Vaikų temperatūrai matuoti taip pat labai patogus bekontaktis termometras, matuojantis temperatūrą per atstumą kaktos paviršiuje. Juo galima išmatuoti  temperatūrą net ir miegančiam vaikui, taip pat patikrinti pieno buteliuko, kambario ar vandens temperatūrą ir rezultatas matomas vos po 1–3 sekundžių.

Laboratorinius tyrimus gyvsidabrio koncentracijai patalpų ore nustatyti atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Laboratorinių tyrimų rezultatus vertina ir išvadas teikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentai.

Atsiminkite – į patalpas, kur buvo išsiliejęs gyvsidabris, jūs galite sugrįžti tik gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar atitinkamų jo departamentų išvadas, kad patalpomis yra saugu naudotis.

Suintensyvėjus tarptautiniams, ekonominiams, kultūriniams ryšiams bei gyventojų migracijai, padidėjo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą galimybė, taip pat išaugo grėsmė užkrečiamųjų ligų sukėlėjus panaudoti teroro tikslais.

Biologinės taršos grėsmė gali būti staigi ir išankstinė.

Staigi grėsmė gali būti dviem atvejais – karo metu, kai priešas panaudoja biologinį ginklą, ir taikos metu, kai biologinį ginklą panaudoja teroristai.

Jeigu netikėtai kiltų ligų protrūkis:

• klausykite pranešimų per radiją ir televiziją;
• neišsigąskite ir elkitės ramiai;
• nevartokite produktų, kurie nėra termiškai apdoroti arba naudokite tik tuos produktus, kurie buvo sandariai uždaryti;
• vartokite tik virintą vandenį;
• laikykitės asmens higienos reikalavimų;
• patalpas valykite drėgna šluoste;
• pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą – tuoj pat kreipkitės į medikus.

Atsiminkite: užkrečiamosios ligos plinta geriant užterštą vandenį, valgant užterštus maisto produktus, nesilaikant asmeninės higienos reikalavimų, liečiant užkrėstus daiktus, bendraujant su sergančiaisiais ar užsikrėtusiais žmonėmis.

Jei gavote įtartiną laišką ar paketą:

• nekratykite, nepurtykite ir neišbarstykite įtartino voko ar paketo turinio;
• kad neišbarstytumėte esamo turinio, įdėkite voką ar paketą į plastikinį maišelį ar kitą sandariai uždaromą indą;
• jeigu neturite jokio indo, voką ar paketą apvyniokite bet kuo (drabužiais, popieriumi) ir šios apsaugos nenuimkite;
• išeikite iš kambario ir uždarykite duris. Neleiskite įeiti kitiems asmenims;
• nusiplaukite rankas su muilu;
• jei esate namie, skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. Surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir teikti rekomendacijas.

Jei gavote laišką su milteliais ir jie išsibarstė:

• nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti! Nedelsdami uždenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar pan.;
• išjunkite ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą;
• uždarykite langus, išeikite iš kambario, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims;
• nusiplaukite rankas su muilu;
• kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą ar į bet kokią kitą talpyklą, kurią galima užantspauduoti. Šie drabužiai turi būti atiduoti specialiųjų tarnybų darbuotojams;
• kuo greičiau nusiprauskite po dušu su muilu. Nevartokite chlorkalkių ar kitų dezinfekantų;
• jei esate namie, skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112, informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus;
• jokiu būdu patys negabenkite siuntinio policijai ar sveikatos priežiūros institucijai;
• surašykite visus tame kambaryje ar teritorijoje buvusius žmones, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir teikti rekomendacijas;
• pajutę sveikatos sutrikimų (ašaroja ir peršti akys, atsiranda kosulys, sudirgo oda), kuo skubiau kreipkitės į medikus.

Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

• išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius ventiliatorius;
• išjunkite pastato oro kondicionavimo sistemą;
• nedelsdami palikite patalpą ar teritoriją;
• uždarykite patalpos duris, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;
• nedelsdami  praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
• surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsdami vykdyti gelbėjimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

Įtartino paketo ar laiško požymiai:

• pernelyg didelės pašto išlaidos;
• ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas;
• iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės;
• klaidos žodžiuose;
• nėra atgalinio adreso;
• riebalų dėmės, išblukusios spalvos;
• kreivas ar grublėtas vokas;
• išsikišę laidai ar aliuminio folija;
• tiksėjimo garsas;
• pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“;
• skleidžia specifinį kvapą;
• jaučiami birūs milteliai viduje ar net matomi ant siuntinio.