Oro pavojus: ką svarbu žinoti?

Šiame puslapyje pateikiame svarbiausią informaciją apie oro pavojų: perspėjimo lygius, jų reikšmes ir rekomendacijas, kaip elgtis įvairiose situacijose gavus perspėjimo pranešimą.

Oro pavojus gali būti skelbiamas nustačius arba esant tikimybei, kad Lietuvos oro erdvėje gali atsirasti arba jau yra objektų, galinčių kelti grėsmę žmonių saugumui. Tokiais atvejais gyventojams siunčiami perspėjimo pranešimai į mob. telefonus, kuriuose nurodomas grėsmės lygis ir rekomenduojami veiksmai.

Su rekomendacijomis svarbu susipažinti dar prieš gaunant perspėjimo pranešimą – žinojimas, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, padeda greičiau priimti sprendimus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

Svarbu: gavę perspėjimo pranešimą, visada vadovaukitės jame pateiktais nurodymais. Šiame puslapyje pateikiamos rekomendacijos skirtos padėti geriau pasirengti įvairioms situacijoms, tačiau konkrečiu atveju pirmiausia vykdykite perspėjimo pranešime pateiktas instrukcijas.

Pagrindinė informacija ir rekomendacijos

1. Perspėjimo pranešimų apie oro pavojų kategorijos

Šiuo metu Lietuvoje naudojamos keturios perspėjimo pranešimų apie oro pavojų kategorijos:

1 – GELTONA (tikėtinas oro pavojus).

Šis perspėjimas reiškia, kad tikėtinas oro pavojus, tačiau pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra.

Ką daryti gyventojams, gavus šį perspėjimo pranešimą:

Gyventojai turėtų išlikti ramūs, nusimatyti saugias vietas (rūsį, vonios kambarį, sandėliuką, kitą patalpą be langų) ar priedangas, sekti oficialią informaciją ir tolesnius pranešimus, reikalui esant, būti pasirengę reaguoti.

2 – RAUDONA (oro pavojus)

Šis perspėjimas reiškia, kad objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad įskris į Lietuvos oro erdvę ir gali kelti grėsmę.

Ką daryti gyventojams, gavus šį perspėjimo pranešimą:

Gyventojai nedelsdami turi vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus: skubėti į artimiausią saugią vietą (rūsį, vonios kambarį, sandėliuką, kitą patalpą be langų) arba priedangą, sekti LRT informaciją ir tolesnius perspėjimo pranešimus.

 3 – GELTONA PO RAUDONOS (tikėtinas oro pavojus, kai pranešimas gaunamas po perspėjimo apie oro pavojų ir objektų, galinčių kelti pavojų, šiuo metu ore nėra)

Šis perspėjimas reiškia, kad tikėtinas oro pavojus, tačiau pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra.

Ką daryti gyventojams, gavus šį perspėjimo pranešimą:

Rekomenduojama likti saugiose vietose ar priedangose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą (balto).

 ir 4 – BALTA (oro pavojaus nėra).

Ką daryti gyventojams, gavus šį pranešimą:

Gyventojai gali grįžti tęsti įprastas veiklas, jei ankstesniuose perspėjimo pranešimuose buvo nurodyta eiti į saugias vietas ar priedangas – jas gali palikti.

SVARBU: apie kiekvieno pavojaus (kiekvienos spalvos kategorijos) pabaigą gyventojai yra perspėjami atskiru pranešimu. Negavę pranešimo, jog pavojaus lygis pasikeitė arba pavojaus neliko, tęskite paskutinių nurodymų vykdymą.

2. Kuo skiriasi priedanga, saugi vieta ir kolektyvinės apsaugos statinys?

Priedanga – vieta, skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai oro pavojaus metu. Visos priedangos pažymėtos specialiu ženklu (geltonas kvadratas su užrašu „Priedanga“).

Saugi vieta – vieta, kuri gali suteikti apsaugą, kai netoliese nėra priedangos. Tai gali būti rūsys, vidinis sandėliukas, koridorius ar vonios kambarys be langų, taip pat vieta, atitinkanti dviejų sienų taisyklę (tarp žmogaus ir pastato išorės turi būti bent dvi sienos). Venkite langų, balkonų, liftų ir atvirų erdvių. Patalpos, esančios paskutiniame pastato aukšte – netinka.

Kolektyvinės apsaugos statinys – savivaldybės numatyta vieta gyventojams apsistoti ilgesnį laiką ekstremaliųjų situacijų, evakuacijos ar karo metu. Tokie statiniai skirti ne tik apsaugai, bet ir būtiniausių poreikių užtikrinimui. Šie statiniai žymimi specialiu ženklu (mėlynas trikampis oranžiniame kvadrate). Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.

3. Ar visada būtina vykti į oficialią priedangą?

Ne. Jei netoliese nėra priedangos, rinkitės kitą saugią vietą – rūsį, požeminę patalpą arba vietą, atitinkančią dviejų sienų taisyklę. Svarbiausia kuo greičiau pasitraukti iš pavojingos vietos ir pasirinkti aplinkoje saugiausią prieglobstį.

4. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?

Pagrindinė informacija apie tai, ką turite daryti konkrečioje situacijoje, visada nurodoma jūsų gautame perspėjimo pranešime į mob. telefoną. Gavus pranešimą svarbu jį atidžiai perskaityti ir vykdyti pateiktus nurodymus.

Priklausomai nuo situacijos ir grėsmės lygio, gyventojams gali būti rekomenduojama pasirengti galimam pavojui, likti saugioje vietoje ar priedangoje arba nedelsiant vykti į priedangą ar kitą saugią vietą.

Šiuo metu Lietuvoje naudojamos keturios perspėjimo pranešimų apie oro pavojų kategorijos:

Geltona (tikėtinas oro pavojus) – gyventojai turėtų išlikti ramūs, nusimatyti saugias vietas ar priedangas, sekti oficialią informaciją ir tolesnius pranešimus.

Raudona (oro pavojus) – gyventojai nedelsdami turi vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus, vykti į artimiausią saugią vietą arba priedangą ir sekti oficialią informaciją.

Geltona po raudonos – rekomenduojama likti saugiose vietose ar priedangose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą (balto).

Balta (oro pavojaus nėra) – gyventojai gali grįžti tęsti įprastas veiklas, jei ankstesniuose pranešimuose buvo nurodyta eiti į saugias vietas ra priedangas, po balto pranešimo jas gali palikti. 

Svarbu: apie kiekvieno pavojaus lygio pasikeitimą arba pavojaus pabaigą gyventojai informuojami atskiru perspėjimo pranešimu. Negavę naujo pranešimo, tęskite paskutinių nurodymų vykdymą.

5. Ką pasiimti einant į priedangą ar saugią vietą?

Jeigu turite laiko ir tai nesukelia papildomo pavojaus, pasiimkite mobilųjį telefoną, įkroviklį arba išorinę bateriją, asmens dokumentą, būtiniausius vaistus ir geriamojo vandens. Tačiau svarbiausia – nedelsti ir kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

6. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų būnant lauke?

  • Kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą ir ten pasislėpkite. Tai gali būti ne tik priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita apsaugą galinti suteikti vieta.
  • Be būtino reikalo neikite į gatvę ir nejudėkite atvirose erdvėse.
  • Stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems, draugams ar pažįstamiems mobiliojo ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Norėdami susisiekti su artimaisiais, geriau rašykite žinutes.
  • Skambinkite tik tada, kai reikia pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
  • Nuolat sekite per visuomenės informavimo priemones perduodamą oficialią informaciją, nes keičiantis situacijai gali kisti ir rekomendacijos.
  • Išlikite pasislėpę, kol gausite pranešimą, kad oro pavojaus nėra (balta kategorija).
  • Nepasiduokite panikai – elkitės ramiai, susikaupkite ir vykdykite pateikiamus nurodymus.
  • Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų. Joks kadras nėra vertas jūsų gyvybės.

7. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant mieste?

  • Nepanikuokite. Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių ir nekel­dami pavojaus kitiems eismo dalyviams, ramiai važiuokite link artimiausios priedangos.
  • Jeigu galimybės pasiekti priedangą nėra, ieškokite artimiausios vietos, galinčios suteikti apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos poveikio – tvirto pastato, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos, rūsio ar kitos saugesnės vietos.
  • Nestabdykite staiga važiuojamojoje dalyje ir nepalikite transporto priemonės vietose, kuriose galite trukdyti eismui ar sukelti papildomą pavojų.
  • Venkite sustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros objektų, karinės paskirties objektų, didelių žmonių susibūrimo vietų ar kitose galimai pavojingose teritorijose.
  • Pasiekę saugesnę vietą, išjunkite variklį, palikite transporto priemonę ir eikite į priedangą arba pastato vidų.

8. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant užmiestyje?

  • Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, neviršydami leistino greičio ir nestabdydami staiga, įvertinkite aplinką.
  • Jeigu nematote ar negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiai tęskite kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti – gyvenvietės, pastato, požeminės perėjos ar kitos saugesnės vietos.
  • Jeigu matote žemai skrendantį objektą, girdite sprogimus ar kitus akivaizdžius pavojaus požymius, saugiai sustokite už važiuojamosios dalies ribų, išjunkite variklį ir, jei įmanoma, palikite transporto priemonę.
  • Automobilis ar kita transporto priemonė nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų poveikio ir gali užsidegti.
  • Jei netoliese nėra priedangos, pastato ar kitos saugesnės vietos, pasitraukite nuo transporto priemonės ir ieškokite vietovės reljefo nelygumų – griovio, pylimo, įdubos ar kitos žemiau esančios vietos, galinčios sumažinti skeveldrų ir smūgio bangos poveikį.
  • Atsigulkite ant žemės, prisidenkite galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukite, kol pavojus praeis arba bus pateikta oficiali informacija.
  • Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, laikykitės žemiau langų linijos ir rankomis ar turimomis priemonėmis prisidenkite galvą bei kaklą.
  • Įsijunkite Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus, sekite gyventojams teikiamą informaciją ir vykdykite valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

9. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų viešajame transporte?

  • Vadovaukitės vairuotojo nurodymais (atsakinga organizacija privalo būti nusimačiusi veiksmų, tokiais atvejais, planus ir instrukcijas bei su jomis supažindinusi savo darbuotojus), netrukdykite vairuotojui ir nereikalaukite sustoti jums norimoje vietoje.
  • Sustojus autobusui ir išlipus iš jo kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą. Tai gali būti nebūtinai priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminės pėsčiųjų perėjos, tuneliai, rūsiai ir pan.) ir ten pasislėpkite. Be ypatingos priežasties neišeikite į gatvę. 

10. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų darbo vietoje ar kitame pastate?

  • Gavus pranešimą vadovaukitės įstaigų vadovų, įpareigotų atstovų nurodymais.
  • Jeigu tokių negavote, nedelsiant palikite darbo ar kitą vietą ir eikite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.
  • Jei  priedangos arti nėra, tame pastate, kuriame esate, naudokitės kita saugia patalpa – rūsiu, cokoliniu aukštu, ar kita patalpa be langų, kurią nuo lauko skirtų dvi sienos.
  • Jeigu privalote likti patalpoje su langais – pasitraukite nuo langų kuo toliau.  Langas – pavojingiausia vieta.
  • Išlikite pasislėpę, kol negausite pranešimo, kad atšauktas pavojus.

11. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų paplūdimiuose ar kitose poilsio lauke vietose?

Pasirengimas

  • Pasidomėkite aplinka: prieš vykdami ar atvykę į paplūdimį ar kitą poilsio atviroje teritorijoje vietą, iš anksto apžiūrėkite, kur yra artimiausi pastatai, statiniai, reljefo įdubos ar kitos vietos, kuriose galėtumėte pasislėpti oro pavojaus atveju (pvz., gelbėjimo stotys, kavinės, sanitariniai mazgai, kiti mūriniai ar betoniniai statiniai, reljefo įdubos).
  • Atkreipkite dėmesį į gelbėtojus: atvykę į oficialų paplūdimį, įsidėmėkite gelbėtojų stoties vietą ir joje esančias garsinio informavimo priemones (garsiakalbius, sirenas). Per jas gali būti perduodama svarbi informacija apie galimą pavojų ir tolimesnius veiksmus.
  • Turėkite ryšio priemonę: pasirūpinkite, kad su savimi turėtumėte įkrautą mob. telefoną ir galėtumėte gauti perspėjimo pranešimus. Jei perspėjimų negaunate, patikrinkite, ar telefone aktyvuota perspėjimo pranešimų funkcija.

Veiksmai gavus perspėjimą apie oro pavojų:

  • Nedelsiant išlipkite iš vandens: jei gavote perspėjimo pranešimą, išgirdote sirenas, perspėjimus per garsiakalbius ar gelbėtojų nurodymus, kuo greičiau palikite vandenį ir judėkite link saugios vietos.
  • Nepanikuokite, bet veikite nedelsdami: negrįžkite rinkti daiktų, pasiimkite susirinkite būtiniausius daiktus (telefoną, dokumentus, avalynę, jei jie po ranka) ir nelaukdami judėkite link saugesnės vietos.
  • Ieškokite artimiausios saugios vietos: pirmenybę teikite priedangoms, rūsiams, tvirtiems mūriniams bei betoniniams pastatams. Jei tokios vietos nėra, ieškokite reljefo įdubų, griovių ar kitų žemesnių vietų, kurios galėtų sumažinti galimą skeveldrų ar smūgio poveikį.
  • Padėkite kitiems: atkreipkite dėmesį į šalia esančius vaikus, vyresnio amžiaus žmones, asmenis su negalia. Jei galite, padėkite jiems pasiekti saugesnę vietą.
  • Naudokitės telefonu atsakingai: skambinkite tik skubios pagalbos telefonu (112) esant realiam sužeidimo ar tiesioginės grėsmės atvejui, kad nebūtų perkrautos mobiliojo ryšio tinklai.

12. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų masinio renginio metu atviroje teritorijoje (rekomendacijos renginių dalyviams)?

  • Nedelsdami vykdykite renginio organizatorių, apsaugos darbuotojų, policijos ar gelbėjimo tarnybų nurodymus. Renginių organizatoriai turi būti iš anksto numatę veiksmų algoritmus ir evakuacijos tvarką įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais, todėl jų nurodymai yra svarbiausias orientyras tokioje situacijoje (apačioje pateikiame daugiau bendrų rekomendacijų, tačiau bet kokiu atveju, jei renginio organizatorius nurodo elgtis kitaip – privalote vadovautis jų nurodymais).
  • Išlikite ramūs, nepanikuokite ir nekelkite papildomos sumaišties aplinkiniams. Nebėkite chaotiškai ar prieš žmonių srautą – tai gali sukelti pavojingas spūstis ir sužeidimus.
  • Kuo greičiau pasitraukite iš atviros teritorijos į saugesnę vietą. Pirmiausia rinkitės artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, požeminę perėją, rūsį ar kitą tvirtą mūrinį ar gelžbetoninį pastatą.
  • Jeigu priedangos greitai pasiekti negalite, ieškokite vietos, kuri bent iš dalies apsaugotų nuo skeveldrų ir smūgio bangos – reljefo pažemėjimo, griovio, pylimo, sienos ar kitos tvirtos uždangos.
  • Venkite atvirų aikščių, scenų, stiklinių konstrukcijų, reklaminių stendų, apšvietimo bokštų, laikinų statinių ir kitų objektų, kurie gali griūti ar sužeisti skeveldromis.
  • Nesibūriuokite vienoje vietoje ir nesustokite stebėti oro taikinių, dronų ar sprogimų.
  • Neikite prie nukritusių objektų ar jų nuolaužų, jų nelieskite ir apie juos praneškite telefonu 112.
  • Jeigu sprogimai ar ataka prasideda netikėtai ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, nedelsdami gulkitės ant žemės, rankomis prisidenkite galvą ir kaklą. Po pirmųjų smūgių, kai tik bus saugu, kuo greičiau judėkite į saugesnę vietą.
  • Jei esate su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ar asmenimis su negalia, padėkite jiems evakuotis ir nepalikite vienų.
  • Vadovaukitės perspėjimo pranešimų nurodymais (kuriuos gaunate į savo mob. telefonus, įsitikinkite, jog ši funkcija aktyvuota – ČIA), LT72 interneto svetainėje pateiktomis rekomendacijomis, Lietuvos radijo ir televizijos bei kitų oficialių informavimo kanalų informacija, vykdykite atsakingų institucijų nurodymus.
  • Prisiminkite, kad apie pavojaus pabaigą gyventojai yra perspėjami atskiru pranešimu. Negavę pranešimo, jog pavojaus lygis pasikeitė arba pavojaus neliko – tęskite paskutinių nurodymų (tai būna nurodyta perspėjimo pranešimo tekste) vykdymą.
  • Dar kartą primename: masinio renginio metu gyventojų saugumas pirmiausia priklauso nuo organizuoto ir koordinuoto veikimo. Todėl gavus perspėjimą svarbiausia ne savarankiškai ieškoti sprendimų, o laikytis renginio organizatorių ir atsakingų tarnybų nurodymų. Jie yra įvertinę konkrečios vietos ypatumus ir numatę saugiausius veiksmus tokiai situacijai.

13. Kaip pasiruošti ir rengti renginius (uždarose patalpose ir atvirose teritorijose) renginių organizatoriams?

 Šios rekomendacijos skirtos renginių organizatoriams, planuojantiems renginius uždarose patalpose, atvirose teritorijose, parkuose, aikštėse, stadionuose, paplūdimiuose ar kitose žmonių susibūrimo vietose.

Renginio organizatorius privalo užtikrinti renginio organizavimą laikydamasis teisės aktų nustatytų saugos, viešosios tvarkos, priešgaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų taikomų reikalavimų. Atsižvelgiant į kintančias grėsmes, renginio organizatoriui rekomenduojama iš anksto numatyti ir veiksmus gavus perspėjimą apie oro pavojų.

Pagrindinis tikslas oro pavojaus metu – išvengti panikos, užtikrinti aiškų dalyvių informavimą ir organizuotai nukreipti žmones į artimiausias apsaugą galinčias suteikti vietas.

1.Pasirengimas iki renginio

Renginio organizatorius turėtų iš anksto įvertinti galimas grėsmes ir numatyti veiksmus gavus perspėjimą apie oro pavojų.

Atsižvelgiant į renginio pobūdį, vietą, dalyvių skaičių, objekto ar teritorijos ypatumus, rekomenduojama parengti renginio dalyvių nukreipimo į priedangas, saugias patalpas ar kitas apsaugą galinčias suteikti vietas schemą, planą, atmintinę arba veiksmų gavus oro pavojaus signalą instrukciją.

Joje rekomenduojama numatyti:

  • atsakingus asmenis ir jų funkcijas;
  • kokiais kanalais ir priemonėmis bus keičiamasi informacija su atsakingomis institucijomis;
  • renginio stabdymo ir dalyvių informavimo tvarką bei priemones;
  • kaip bus užtikrinama, kad renginio metu būtų galimybė operatyviai perduoti informaciją visiems renginio dalyviams per garso sistemą, ekranus ar kitas informavimo priemones;
  • priedangas, saugias patalpas ar kitas apsaugą galinčias suteikti vietas, į kurias būtų nukreipiami renginio dalyviai;
  • kaip bus užtikrinama, kad dalyviams būtų aiškiai nurodomos, pažymėtos judėjimo kryptys į priedangas ar kitas apsaugą galinčias suteikti vietas;
  • šių vietų talpą ir galimybę jose sutalpinti renginio dalyvius;
  • dalyvių judėjimo kryptis ir jų eiliškumą, atsižvelgiant į renginio vietos, objekto ar teritorijos specifiką;
  • žmonių srautų valdymą ir alternatyvias judėjimo kryptis;
  • pažeidžiamų asmenų apsaugos organizavimą;
  • personalo, savanorių, apsaugos darbuotojų ir kitų renginio metu veiklą vykdančių asmenų instruktavimą;
  • pirmosios pagalbos priemonių ir pagalbos teikimo organizavimą;
  • galimus veiksmus ir funkcijas, aptartas su renginio metu budinčiomis pajėgomis ir kitais renginio teritorijoje veiklą vykdančiais asmenimis.

2. Koordinavimas su savivaldybe ir kitomis institucijomis

Prieš renginį organizatorius turėtų koordinuoti pasirengimo oro pavojui priemones su savivaldybės administracija ir, esant poreikiui, konsultuotis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniu struktūriniu padaliniu.

Rekomenduojama iš anksto įvertinti:

  • artimiausių priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir kitų apsaugą galinčių suteikti vietų prieinamumą;
  • galimybę užtikrinti jų atidarymą ir prieinamumą renginio metu;
  • numatomas žmonių judėjimo kryptis ir srautų valdymą;
  • pažeidžiamų asmenų apsaugos organizavimą;
  • informavimo ir perspėjimo priemones renginio metu.

3. Parengus veiksmų planą ir jį suderinus su vietos savivaldybe (reikalui esant ir kitomis institucijomis):

  • Siekiant išvengti panikos ir užtikrinti ramybę, renginio organizatoriams rekomenduojama dar iki renginio pasidalinti pagrindine informacija, nurodyta planuose, ir su renginio dalyviais.
  • Jei organizuojamas renginys skirtas vaikams, rekomenduojama parengtais planais pasidalinti ir su vaikų tėvais ar kitais atsakingais asmenimis.

4. Veiksmai gavus perspėjimą apie oro pavojų

Gavus perspėjimą apie oro pavojų rekomenduojama:

  • sustabdyti renginį ir pradėti organizuotą dalyvių perkėlimą į iš anksto numatytas apsaugą galinčias suteikti vietas;
  • sustabdyti pasirodymus ir kitą veiklą scenoje;
  • perduoti aiškų pranešimą renginio dalyviams;
  • organizuotai nukreipti žmones į iš anksto numatytas apsaugą galinčias suteikti vietas;
  • užtikrinti aiškų žmonių srautų valdymą ir vengti panikos;
  • sekti oficialią informaciją ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus;
  • renginys gali būti tęsiamas tik gavus oficialią informaciją apie oro pavojaus pabaigą ir įvertinus situaciją.

5. Renginiai uždarose patalpose

Arenose, koncertų salėse, sporto kompleksuose, parodų centruose ir kitose uždarose patalpose pirmenybė teikiama:

  • likti pastate;
  • judėti į vidines patalpas;
  • naudotis rūsiais, cokoliniais aukštais, dviejų sienų taisykle ar kitomis iš anksto numatytomis saugesnėmis vietomis;
  • vengti vietų prie langų, vitrinų ir stiklo konstrukcijų.

6. Renginiai atvirose teritorijose

Parkuose, miestų aikštėse, atviruose stadionuose, paplūdimiuose ir kitose atvirose teritorijose pirmenybė teikiama:

  • priedangoms;
  • kolektyvinės apsaugos statiniams;
  • požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms;
  • požeminėms perėjoms;
  • rūsiams ir kitiems tvirtiems statiniams.

Jei šalia nėra priedangai tinkamos patalpos, tinka bet koks tvirtesnis pastatas. Visada geriau eiti į pastato vidų, nei likti atviroje erdvėje.

Jeigu šalia nėra statinių, galinčių suteikti apsaugą, gali būti išnaudojami:

  • reljefo įgilinimai;
  • grioviai;
  • pylimai.

7. Ko nereikėtų daryti

Nerekomenduojama:

  • skatinti žmones bėgti ar panikuoti;
  • visų žmonių nukreipti viena kryptimi, jeigu yra kelios saugios alternatyvos;
  • slėptis po scena ar kitomis laikinosiomis konstrukcijomis;
  • slėptis palapinėse, lengvose pavėsinėse ar paviljonuose;
  • likti atviroje teritorijoje stebint situaciją;
  • laukti papildomo perspėjimo, jeigu jau gautas oficialus. pranešimas apie oro pavojų.

14. Kaip pasiruošti ir kaip veikti oro pavojaus metu stovyklų organizatoriams?

Pasirengimas (prieš prasidedant stovyklai):

  • Iš anksto nustatykite saugias vietas – priedangas, rūsius ar tvirtus mūrinius ir betoninius pastatus, kuriuose galėtų pasislėpti visi stovyklautojai ir personalas. Parenkite šių vietų išsamias schemas su nuorodomis, kaip į jas patekti. Nepamirškite pagal suplanuotas darbotvarkes iš anksto įvertinti saugias vietas ir toliau nuo stovyklaviečių.
  • Paskirkite atsakingus darbuotojus ar savanorius konkrečioms vaikų grupėms ir turėkite aktualius grupių sąrašus.
  • Parenkite veiksmų oro pavojaus atveju algoritmą su aiškiomis atsakomybėmis, veiksmais ir vietomis (nuo informavimo ir veiklos atnaujinimo).
  • Saugiose vietose paruoškite ir laikykite pirmosios pagalbos vaistinėles, geriamojo vandens atsargų, žibintuvėlių ir baterijomis veikiantį radijo imtuvą.
  • Iš anksto supažindinkite personalą, stovyklautojus, kitus susijusius asmenis (pvz. vaikų, dalyvaujančių stovykloje, tėvus) su veiksmų planu, pagal galimybes surenkite trumpas pratybas.

Veiksmai gavus perspėjimą apie oro pavojų:

  • Nedelsdami nutraukite visas veiklas ir informuokite stovyklautojus naudodami garsiakalbius, megafonus ar kitas ryšio priemones.
  • Organizuotai nukreipkite žmones į iš anksto numatytas saugias vietas, priedangas.
  • Saugiose vietose ar priedangose patikrinkite, ar visi grupės nariai pasiekė saugią vietą.

Stovyklos veiklos atnaujinimas

  • Grįžti į palapines, namelius ar tęsti veiklas galima tik gavus oficialią informaciją apie oro pavojaus pabaigą.
  • Prieš atnaujindami veiklą, patikrinkite teritoriją – ar nėra nukritusių laidų, pažeistų konstrukcijų ar kitų pavojų.

15. Kaip elgtis ugdymo įstaigose oro pavojaus metu?

  • Gavus pranešimą apie oro pavojų, ugdymo įstaigos mokinius turi nedelsiant nukreipti į priedangas ar kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
  • Ugdymo įstaiga negali kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol negautas pranešimas apie pavojaus pabaigą.
  • Tėvai neturi vykti į mokyklas ir prašyti išleisti vaikų oro pavojaus metu.
  • Mokiniai, darbuotojai ir kiti įstaigoje esantys asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangose ar kitose saugiose vietose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.
  • Priedangoje būtina patikrinti, ar yra visi mokiniai, turėti klasės sąrašą, prižiūrėkite emocinę vaikų būseną, telefonais naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų apkrauti ryšio tinklai.
  • Taip pat rekomenduojama turėti pirmosios pagalbos rinkinį, geriamojo vandens, žibintuvėlį, antklodžių.
  • Ugdymo įstaigos turi užtikrinti tinkamą komunikaciją su tėvais – informuoti, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, paprašyti tėvų nesiimti veiksmų iki atskiro pranešimo.
  • Ugdymo įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad mokykla turėtų galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame būtų aiškiai numatyti veiksmai įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, įskaitant ir oro pavojų.
  • Darbuotojai privalo būti supažindinti su ekstremaliųjų situacijų valdymo planu ir jame nustatytomis procedūromis bei rekomendacijomis, kaip elgtis įvairių situacijų metu.
  • Būtina užtikrinti, kad perspėjimo atveju reagavimas vyktų nedelsiant ir organizuotai.

 

16. Ar reikia vykti pasiimti vaiko iš mokyklos ar darželio?

Ne. Gavus perspėjimą apie oro pavojų ugdymo įstaigos vykdo savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir nukreipia vaikus į saugias vietas arba priedangas. Tėvai neturėtų vykti į mokyklą ar darželį, kol nėra gautas pranešimas apie pavojaus pabaigą arba kiti oficialūs nurodymai.

 

17. Į ką svarbu atkreipti dėmesį negalią turintiems žmonėms?

Žmonėms su negalia pasiruošimas oro pavojui gali pareikalauti papildomo planavimo. Iš anksto numatyti sprendimai padės greičiau ir saugiau reaguoti gavus perspėjimo pranešimą.

Pasirengimas

Iš anksto susitarkite, kas galės padėti.
Sudarykite savo pagalbos žmonių ratą – susitarkite su šeimos nariais, draugais, kaimynais, socialiniais darbuotojais, asmeniniais asistentais ar kitais žmonėmis, kuriais pasitikite. Jie turėtų žinoti, kaip su jumis susisiekti, kokios pagalbos jums gali prireikti ir kokių veiksmų imtis oro pavojaus ar kitos ekstremaliosios situacijos metu.

Iš anksto aptarkite veiksmų planą.
Kartu nuspręskite, kaip gausite perspėjimus, kaip palaikysite ryšį ir kaip elgsitės, jei reikės slėptis.

Pasirūpinkite pagalbinėmis priemonėmis.
Jei naudojatės vežimėliu, vaikštyne, klausos aparatu ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, pasirūpinkite, kad jos visada būtų parengtos naudoti. Jei reikia, turėkite atsargines baterijas ar kitus energijos šaltinius. Žmonės, kurie jums padeda, turėtų žinoti, kaip šiomis priemonėmis naudotis.

Turėkite ryšio priemonę.
Laikykite įkrautą mobilųjį telefoną, aktyvuokite perspėjimo pranešimų gavimą ir turėkite svarbiausių kontaktų sąrašą. 

Numatykite jums tinkamiausią informacijos gavimo būdą.
Įsitikinkite, kad perspėjimus ir kitą svarbią informaciją galėsite gauti jums prieinama forma – telefonu, per artimuosius, asmeninį asistentą ar kitomis priemonėmis.

Paruoškite išvykimo krepšį.
Laikykite jį lengvai pasiekiamoje vietoje. Jame turėkite dokumentus, vandenį, telefonų įkroviklius, atsargines baterijas, vaistus, medicinines priemones ir kitus būtiniausius daiktus bent kelioms dienoms.

Veiksmai oro pavojaus metu

Išlikite ramūs.
Nepasiduokite panikai ir vykdykite perspėjimo pranešime pateiktus nurodymus.

Jei galite, informuokite artimuosius ar žmones, kurie jums padeda.
Praneškite apie gautą perspėjimą ir savo planuojamus veiksmus.

Eikite į saugią vietą.
Jei esate pastato viduje, vadovaukitės dviejų sienų taisykle – nuo išorės jus turi skirti bent dvi sienos. Saugiausios vietos yra koridorius, vonios kambarys, sandėliukas ar kita patalpa be langų.

Jei negalite judėti savarankiškai, nedelsdami kreipkitės pagalbos.
Pagalbos prašykite šalia esančių žmonių, artimųjų ar kitų iš anksto sutartų pagalbininkų.

Nesinaudokite liftu.
Elektros tiekimo sutrikimo ar gaisro atveju galite jame įstrigti.

Pasiimkite būtiniausius daiktus.
Jei įmanoma, pasiimkite išvykimo krepšį ir būtinas pagalbines priemones. Jei tai užtruktų, pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu.

Jei kyla pavojus gyvybei ar sveikatai, skambinkite numeriu 112.
Aiškiai nurodykite savo buvimo vietą ir kokios pagalbos jums reikia.

Sekite oficialią informaciją.
Vadovaukitės tik oficialiais institucijų pranešimais ir nesivadovaukite nepatvirtinta informacija socialiniuose tinkluose.

18. Ką daryti pastebėjus droną?

  • Išlikite budrūs ir ramūs.
  • Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
  • Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
  • Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
  • Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
  • Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
  • Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
  • Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
  • Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
  • Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
  • Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.

19. Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

  • Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
  • Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
  • Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
  • Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
  • Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
  • Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
  • Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
  • Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
  • Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
  • Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

20. Kada galima palikti priedangą ar saugią vietą?

Priedangą ar saugią vietą palikite tik gavę perspėjimo pranešimą apie pavojaus pabaigą (balta kategorija) arba kitus oficialius atsakingų institucijų nurodymus. Negavę naujo pranešimo, tęskite paskutinių nurodymų vykdymą.

21. Ar galiu pasitikrinti, kokie perspėjimo pranešimai buvo siunčiami?

Taip. Visų gyventojams išsiųstų perspėjimo pranešimų archyvą galite rasti LT72 interneto svetainės skiltyje „Išsiųsti pranešimai“ (spausti ČIA). Joje skelbiami perspėjimo pranešimai, kurie buvo siunčiami gyventojams dėl galimų ar susidariusių pavojų.

Ši skiltis gali būti naudinga norint pasitikrinti, ar konkrečiu metu buvo siunčiamas perspėjimo pranešimas jūsų savivaldybei, apskričiai ar visai Lietuvai.

22. Kodėl negavau perspėjimo pranešimo?

Jeigu perspėjimo pranešimo negavote, rekomenduojama patikrinti telefono nustatymus ir įsitikinti, kad perspėjimo pranešimų (korinės transliacijos) funkcija yra aktyvuota. Taip pat svarbu, kad telefonas būtų įjungtas ir jo programinė įranga būtų atnaujinta.

Telefono aparatuose, kuriuose naudojamos dvi SIM kortelės, korinio transliavimo funkcija visada nustatoma tik įjungus pirmąją SIM kortelę, kitaip perspėjimo pranešimų negausite.  

23. Kur kreiptis, jei turiu klausimų apie oro pavojų ar pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms?

  • Jeigu nerandate atsakymo LT72 svetainėje arba turite papildomų klausimų apie oro pavojų, priedangas, evakuaciją, civilinę, priešgaisrinę ar radiacinę saugą, galite kreiptis į visą parą veikiančią konsultavimo liniją 1856.
  • Konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ja gali naudotis gyventojai, mokymo įstaigų ir įmonių vadovai bei visi, norintys daugiau sužinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir saugų elgesį jų metu.
  • Konsultantai padės rasti patikimą informaciją, atsakys į rūpimus klausimus ir paaiškins, kur ieškoti papildomos informacijos. Taip pat galima kreiptis el. paštu [email protected].
  • Svarbu: jei jums ar kitiems žmonėms gresia tiesioginis pavojus arba reikalinga skubi pagalba, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Naudingos nuorodos

Priedangų žemėlapis
Išsiųstų perspėjimo pranešimų archyvas
Kaip telefone aktyvuoti perspėjimo pranešimus?