Priedangos, gyventojų evakavimo punktai ir kolektyvinės apsaugos statiniai

PRIEDANGOS

Priedanga – vieta, skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui bei tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmei karinės agresijos metu (nuo tiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų). Visos priedangos Lietuvoje pažymėtos specialiu ženklu (geltonas kvadratas su užrašu PRIEDANGA).

Priedangomis gali būti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.

Svarbu: oro pavojaus atveju gyventojams rekomenduojama vykti į artimiausią priedangą, o jei jos nėra šalia – slėptis kitoje saugioje vietoje, pavyzdžiui, namo rūsyje arba vidinėje patalpoje be langų (rūsys, sandėliukas, vonios kambarys, kita vieta, atrinkta remiantis dviejų sienų taisykle).

Apie priedangų parinkimą ir ženklinimą daugiau galite skaityti paspaudę šią nuorodą.

Kaip namo rūsyje įsirengti asmeninę priedangą?

  • Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.
  • Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti.
  • Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.
  • Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.
  • Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.
  • Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.
  • Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.
  • Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.

Rekomenduojame susipažinti su Lietuvos architektų rūmų (https://www.architekturumai.lt/) parengtomis rekomendacijomis padidinto saugumo patalpų įrengimui įvairios paskirties pastatuose (čia ir čia).

Priedangų žemėlapis pateikiamas žemiau 

Tiesioginė nuoroda: https://open.geodata.gov.lt/datasets/dbe91cdd8c3744f8893371872c22f43a_0

 GYVENTOJŲ EVAKAVIMO PUNKTAI

Gyventojų evakavimo / surinkimo punktai – vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai ekstremaliosios situacijos atveju, apie pradedamą evakavimą paskelbtus atsakingoms šalies institucijoms. Ten jie bus registruojami ir laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose, išvežami į saugias teritorijas. Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad visi privalės evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, galės tai daryti savarankiškai.

Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik tuomet, kai gyventojai evakuojami iš cheminėmis ar radiologinėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kai reikia patikrinti evakuojamųjų gyventojų užterštumą bei pašalinti esamą taršą (atlikti sanitarinį švarinimą). Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir  siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Jeigu gyventojai evakuojami iš neužterštų teritorijų, evakuojamųjų judėjimas vyksta tiesiai į priėmimo punktus.

Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys  gyventojai. Ten jie bus pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Jose bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Šių ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuos savivaldybės (į kurią evakuojami žmonės) gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.

Gyventojų evakavimo (surinkimo, priėmimo) punktuose gyventojams teikiamos paslaugos:

  • aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu
  • aprūpinimas medikamentais
  • aprūpinimas švariais drabužiais
  • pirmosios ir skubiosios medicinos pagalba
  • psichologinė ir socialinė pagalba
  • viešosios tvarkos užtikrinimas
  • galimybė informuoti artimuosius, giminaičius apie buvimo vietą

Evakavimo punktų žemėlapis pateikiamas žemiau

Tiesioginė nuoroda:
https://open.geodata.gov.lt/datasets/49c8a6de43b94b29af0bd50acea6d914_0

KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIAI
 

Kolektyvinės apsaugos statiniai – savivaldybės numatyta vieta gyventojams apsistoti ilgesnį laiką ekstremaliųjų situacijų, evakuacijos ar karo metu. Tokie statiniai skirti ne tik apsaugai, bet ir būtiniausių poreikių užtikrinimui. Šie statiniai žymimi specialiu ženklu (mėlynas trikampis oranžiniame kvadrate). Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.

Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius. Jų sąrašus rasite čia.

Lankstinuką apie kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia.

Kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis pateikiamas žemiau

Tiesioginė nuoroda: https://open.geodata.gov.lt/datasets/d49cc5797ad743d481a5a4a3f6c4bde6_0