INFORMACIJA APIE GALIMĄ POTVYNĮ LIETUVOJE (DUK)

Potvyniai dažniausiai kyla, kai kelias dienas laikosi teigiama oro temperatūra ir sparčiai tirpsta sniegas. Vandens lygį dar labiau padidina lietus.

Potvynio mastą lemia:

• sniego kiekis
• atšilimo trukmė
• kritulių kiekis
• įšalo gylis
• ledo sangrūdos upėse

Kartais vanduo staigiai pakyla vietomis, kur ledas susigrūda ties upių vingiais, tiltais ar kitomis kliūtimis.

Aktualią informaciją ir jos pokyčius galite stebėti interaktyviuose žemėlapiuose:

Informacija apie vandens lygio pokyčius – ČIA.

Informacija apie ledo reiškinių situaciją upėse – ČIA.

Informacija apie potvynių rizikos teritorijas – ČIA.

Informacija apie apsemtus kelių ruožus – ČIA.

Rizikos zonoje esantys gyventojai jau yra perspėti apie galimas rizikas, jiems atsakingi savivaldybių atstovai (parengties pareigūnai, operacijų centrų dalyviai) ir PAGD pareigūnai nuolat teikia atnaujintą situacijos vertinimą (dažniausiai gyvai, lankant gyventojus).

Taip pat gyventojai yra informuoti, jog šis laikas, kuomet situacija yra stabili, turi būti skirtas institucijų ir pačių gyventojų pasiruošimui. Gyventojams sausio viduryje buvo viešai paskelbtos rekomendacijos apie pasiruošimo galimam potvyniui veiksmus. 

Vis dėlto, situacija, atsižvelgiant į orų pokyčius, gali greitai pasikeisti, todėl papildomai gyventojų informavimui gali būti vykdomas:

• tiesiogiai informavus gyventojus (atvykus pareigūnams)
• per savivaldybių ir PAGD informacinius pranešimus viešosios informavimo priemonėse, įskaitant soc. tinklus (sekite oficialius šaltinius)
• gali būti panaudoti ir perspėjimo pranešimai į jų mob. telefonus (kaip aktyvinti perspėjimo funkciją telefonuose, kad gautumėte perspėjimo pranešimus – ČIA),
• reikalui esant – rizikos zonoje esantys gyventojai gali būti perspėti ir įjungiant gyventojų perspėjimo sirenas

Svarbu: dabar laikas yra skirtas pasiruošti – nepanikuoti.

Žmonėms, gyvenantiems žemesnėse vietovėse arti vandens telkinių, patariama iš anksto:

• patraukti vertingesnius daiktus iš rūsio ar žemesnių patalpų, 
• pasirengti svarbiausių dokumentų ir būtiniausių daiktų rinkinį, 
• būti pasiruošus galimam greitam reagavimui, įskaitant evakuaciją: pasirengti pagrindinių dokumentų ir būtiniausių daiktų rinkinį „išvykimo krepšyje“ (https://lt72.lt/isvykimo-krepsys/)
• turėti būtiną maisto ir geriamojo vandens atsargą kelioms dienoms, nusimatyti veiksmų planą staigiai pakilus telkinių vandens lygiui. 

Rizikos teritorijos bei, reikalui esant, paskirtos evakuacijos vietos, kontaktiniai atsakingų savivaldybės darbuotojų duomenys – pateiktose lentelėse apačioje (pagal savivaldybes):

Vyraujant stabilioms orų sąlygoms, gyventojams vykti iš savo namų nerekomenduojama, net jei jų turtas yra potvynio rizikos zonoje. Vis dėlto situacija gali greitai keistis, todėl svarbu būti pasiruošus veikti nedelsiant. Šis laikotarpis skirtas pasirengimui – ne tik tarnyboms, bet ir patiems gyventojams.

Rekomenduojama:

• Vertingus daiktus ir buitinę techniką perkelti kuo aukščiau.
• Jei įmanoma, išvežti automobilius ir kitą turtą iš rizikos zonos.
• Pasirūpinti ūkio gyvūnų saugumu.
• Nuolat sekti oficialią savivaldybių ir atsakingų tarnybų informaciją.

Evakuotis ir išvykti reiktų gavus oficialų institucijų nurodymą arba jei situacija taptų nesaugi.

Jei prireiktų, gyventojų evakuacija vyktų šia tvarka:

• Paskelbiama informacija apie pradedamą evakuaciją

Siunčiama SMS žinutė ar informacija apie paskelbtą evakuaciją skelbiama kitais oficialiais savivaldybių / tarnybų kanalais.

• Gyventojai evakuojasi savarankiškai arba vyksta į gyventojų surinkimo punktus, kur jų evakuacija bus pasirūpinta.

Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turi susirinkti gyventojai (tie, kurie nenori ar neturi galimybių evakuotis savarankiškai). Gyventojų surinkimo punktuose gyventojai yra registruojami ir laipinami į transporto priemones, organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose, išvežami į saugias teritorijas.

Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad, reikalui esant, visi gyventojai privalo evakuotis tik per gyventojų surinkimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, gali tai daryti savarankiškai.

Svarbu: gyventojai, kuriems dėl negalios ar kitų priežasčių reikalinga papildoma pagalba, raginami jau dabar kreiptis į savo seniūniją ar socialinės apsaugos skyrių.

Gyventojai evakuacijos atveju prieš palikdami namus turėtų nutraukti vandens tiekimą, užsukti dujų sklendes, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų kelionei, naudojamus medikamentus, užrakinti duris, uždaryti (jei yra galimybė – ir užrakinti) langus.

Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, išvykę gyventojai iškart turėtų užsiregistruoti savo seniūnijoje (gyventojų surinkimo punkte, telefonu arba nuvykę į seniūniją).

Gyventojai evakuotis turėtų tik savivaldybių ar tarnybų nurodytais maršrutais.

Nors evakuacijos vietose gyventojams bus užtikrintos visos išgyvenimui reikalingos priemonės, tačiau kaip ir bet kokios kitos krizės atveju – gyventojai jai turėtų būti pasiruošę iš anksto bei susikrovę savo asmeninį „išvykimo / evakuacijos krepšį“.

„Išvykimo / evakuacijos krepšį“ turėtų sudaryti:

• Asmens dokumentai (pasas ar ID kortelė), pinigai, banko kortelės.
• Kasdien vartojami vaistai ir pirmosios pagalbos rinkinys.
• Vandens atsargos ir negendantis maistas 2–3 dienoms.
• Drabužiai (pagal sezoną), higienos priemonės.
• Mobilusis telefonas su įkrovikliu ir, jei turite, nešiojama baterija.
• Svarbių dokumentų kopijos ir kiti būtini daiktai pagal poreikį.

Daugiau informacijos apie išvykimo krepšį – ČIA.

Taip, evakuojantis būtina pasiimti naminius gyvūnus bei jų priežiūros priemones (maistą, pavadėlius, narvus ir kt.).

Jeigu gyvūnai negalės būti apgyvendinami KAS patalpose, jiems bus sudarytos gyvenimo sąlygos šalia KAS teritorijos arba jie bus laikinai saugiai perkelti į gyvūnų prieglaudas, kur jų gerove bus pasirūpinta.

Ūkio gyvūnais (karvės, arkliai ir pan.) gyventojai, esantys potvynio rizikos zonoje, turėtų pasirūpinti iš anksto: laikinai juos perkelti į saugesnes vietas kaimynystėje, pasirūpinti jų perkėlimu į kitas saugias zonas.

Gyventojų surinkimo (evakavimo, priėmimo) punktuose gyventojams bus užtikrintas/a:

• Aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu.
• Aprūpinimas medikamentais (tačiau gyventojams visais atvejais rekomenduojama nuolat naudojamus medikamentus pasiimti su savimi, jie turėtų būti kiekviename „išvykimo krepšyje“).
• Aprūpinimas švariais drabužiais.
• Drabužiai (pagal sezoną), higienos priemonės.
• Pirmosios ir skubiosios medicinos pagalba.
• Psichologinė ir socialinė pagalba.
• Viešoji tvarka.
• Galimybė informuoti artimuosius, giminaičius apie savo buvimo vietą.

Artėjant galimam potvynių laikotarpiui, pasirengimas vykdomas nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis, nuolat bendradarbiaujant atsakingoms institucijoms. Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su savivaldybėmis ir tarnybomis kasdien vertina hidrometeorologinius duomenis, analizuoja galimus scenarijus, palaiko ryšį su į rizikos zoną patenkančiomis teritorijomis ir koordinuoja bendrus veiksmus. Tarpžinybiniuose pasitarimuose dalijamasi operatyvine informacija, o pratybose tikrinamos sprendimų priėmimo, informacijos perdavimo ir reagavimo procedūros, kad prireikus veiksmai vyktų sklandžiai.

Savivaldybės yra iš anksto numačiusios gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir laikino apgyvendinimo tvarką. Prireikus žmonės būtų apgyvendinami iš anksto parengtose vietose, užtikrinant būtinąsias gyvenimo, socialines ir medicinines sąlygas, o prioritetas teikiamas pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Kartu planuojamos ir turto apsaugos bei viešosios tvarkos užtikrinimo priemonės.

Taip pat įvertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas – numatyti alternatyvūs elektros ir vandens tiekimo sprendimai, parengti generatoriai, vandens pristatymo priemonės ir siurbliai.

Praktiniame lygmenyje prioritetas teikiamas prevencinėms techninėms priemonėms: ledo dangos silpninimui ir ardymui saugiose vietose, vandens srautų reguliavimui, apsauginių priemonių parengimui. Savivaldybės inventorizuoja ir iš anksto perkelia apsaugos priemones arčiau rizikos zonų, o ugniagesiai gelbėtojai yra pasirengę aprūpinti smėlio maišais ir kita reikalinga įranga. Bendrai pasirengimas grindžiamas nuolatine stebėsena, prognozavimu ir iš anksto suplanuotais veiksmais, kad pavojui kilus būtų apsaugotos žmonių gyvybės ir kuo labiau sumažinta žala.

Vasario pabaigoje Vyriausybėje suorganizuotos stalo pratybos, kurių tikslas – suderinti atsakingų institucijų veiksmus galimo potvynio atveju. Pratybose dalyvavo NKVC, PAGD, Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir savivaldybių atstovai.

Pratybų metu tikrintos sprendimų priėmimo, informacijos perdavimo ir reagavimo procedūros, aptarti rizikos zonoje esančių savivaldybių poreikiai ir suderinti tolesni veiksmai, aptartos turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo priemonės, įvertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas, potvynio zonoje gyvenančių žmonių apgyvendinimas iš anksto įrengtose vietose, pasirengimas vykdyti gelbėjimo bei pagalbos evakuacijos metu darbus ir kt.

Pratybų metu modeliuotos ir skirtingos situacijos, susijusios su potvynio rizikų valdymu ties tiltais (Kauno mieste). Taip įvertinti įvairių priemonių panaudojimo, sprendimų priėmimo procesai, bendrų valstybinių veiksmų seka bei užtikrinta, kad, prireikus, sprendimai būtų priimami operatyviai, koordinuotai ir atsakingai. Šiuo metu padidėjusios rizikos dėl statomo tilto Kaune nėra ir ji nenumatoma. Rangovų teigimu, tilto stacionarios atramos suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad atlaikytų potvynius bei ledonešį. Pačios atramos turi specialias konstrukcijas, kurios apsaugo tiltą nuo ledo poveikio ir, tuo pačiu, padeda trupinti dideles ledo lytis. Esant poreikiui, rangovai yra numatę ir pasiruošę naudoti techniką, kurios paskirtis – neleisti susidaryti ledų sankaupoms ties tiltu.

Kilus potvyniui pagrindinis tikslas būtų užtikrinti žmonių saugumą ir kuo labiau sumažinti galimą potvynio žalą.

Kilus potvyniui atitinkamoje savivaldybėje nedelsiant būtų sušaukiamas Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centras, paskiriamas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas. Posėdžio metu būtų aptariamos kritinės potvynio zonos, identifikuojama esama ir prognozuojama žala, nustatomi ir paskirstomi darbai galimiems padariniams užkardyti ar esamiems šalinti, vykdomas nuolatinis situacijos monitoringas, seniūnijos vykdytų pastovų potvynio pavojaus zonoje esančių gyventojų lankymą (esant poreikiui būtų vykdoma evakuacija iš potvynio zonos), stebimas poveikis inžinerinei infrastruktūrai ir strateginiams objektams.

Savivaldybės įmonės, įstaigos, kurioms pavesta atlikti prevencinius ar gelbėjimo / padarinių šalinimo darbus, vykdytų technikos ir priemonių parengimą, reorganizuotų žmogiškuosius išteklius, o esant poreikiui dalyvautų aktyviuose veiksmuose situacijai gerinti ir padariniams šalinti.

Dalyje savivaldybių jau dabar numatyta, kokių veiksmų būtų imtasi papildomai, jog situacija potvynio metu būtų kaip įmanoma labiau prognozuojama ir valdoma (pvz., prasidėjus stichijai, Kaunas numato didinti vandens pralaidumą – sudaryta sutartis su įmone dėl specializuotos žemsiurbės-amfibijos naudojimo, tiltų rangovai šiuo metu vertina ir kitas galimas priemones).

Savivaldybės jau peržiūrėjo arba peržiūri savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, vertina pažeidžiamas teritorijas ir techninius pajėgumus, o atsakingos tarnybos inventorizuoja, ruošia turimus išteklius galimiems prevenciniams ir reagavimo veiksmams. Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuoja šį procesą ir užtikrina, kad visa aktuali informacija būtų laiku perduodama, sprendimai suderinti, o gyventojai – tinkamai informuoti ir pasirengę.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dar sausį atliko turimos įrangos, naudojamos potvyniu metu, inventorizacijos, parengimo ir perdislokavimo darbus. Iš viso tarnyba, pagal poreikį, gyventojų evakavimui ir pagalbos suteikimui yra paruošusi 75 valtis su priekabomis, 374 hidrokostiumus, 231 nešiojamą vandens siurblį bei 6 aukšto našumo vandens siurblius. Tarnyba, reikalui esant, bus pasirengusi reaguoti ir suteikti gyventojams pagalbą.

Prieš prasidedant potvyniui:

• įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
• apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

Pasirūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų:

• ilgai negendančių maisto produktų (jei turite augintinių – pasirūpinkite maistu ir jiems);
• medikamentų;
• geriamojo vandens;
• degtukų, žvakių, žibintų, malkų;
• mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus;
• jei turite augintinių – pasirūpinkite jų maistu ir medikamentais.

Kiti patarimai:

• paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus;
• gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas;
• iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus;
• lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges;
• užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
• apsaugokite namus / sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus;
• pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki namų / sodybos;
• išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas;
• pasirūpinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką;
• užsandarinkite naftos produktų saugyklas;
• patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas;
• apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą;
• jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Kilus potvyniui:

• rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos.

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos (nors tai griežtai nerekomenduojama), patariama:

• palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti;
• jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose;
• iškelkite audeklo gabalą (naktį – šviečiantį žibintą) – tai bus ženklas, kad jums reikalinga pagalba;
• mosuokite audeklo gabalu (naktį – mirksinčia žibinto šviesa) – taip pranešama, kad reikalinga skubi pagalba;
• jei brendate užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą  duobę, kelią tikrinkite  kartimi;
• jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, susiriškite virve;
• jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos;
• padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.

Pasibaigus potvyniui:

• griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.

Patariama:

• praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite jų pagalbos;
• nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų;
• kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.), išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m³  vandens –  400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite;
• praneškite seniūnijai apie potvynio metu patirtus nuostolius;
• Gyventojai pastebėję neįprastą geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens skonį, kvapą, spalvą, gali kreiptis dėl konsultacijos į Visuomenės sveikatos centrą arba VMVT telefonu 1879 arba +370 5 242 0108, taip pat interneto svetainėje www.vmvt.lt, užpildant pranešimo formą skiltyje „Praneškite mums“ užpildykite anketą.
• Geriamojo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams priimami ir tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute arba jo teritoriniuose skyriuose Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Telšiuose. Kontaktiniai duomenys nurodyti internetinėje svetainėje http://nmvrvi.lt

Aplinkos apsaugos departamentas, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą pavasarinio potvynio metu ir išvengti hidrotechnikos statinių griūčių, hidrotechninių statinių savininkams, naudotojams ar prižiūrėtojams rekomenduoja:

• iš anksto patikrinti užtvankų, vandens pertekliaus pralaidų, pylimų, kanalų ir kitų hidrotechninių statinių techninę būklę;
• užtikrinti, kad potvynio vandeniui praleisti skirti įrenginiai (uždoriai, šachtos, sifonai, šandorai, keltuvai ir kt.) nebūtų apledėję – prireikus ledą pašalinti;
• įsitikinti, kad uždorių valdymo mechanizmai veikia sklandžiai ir gali būti naudojami bet kuriuo metu;
• jei statinių būklė kelia abejonių, laiku organizuoti tvenkinio vandens lygio pažeminimą;
• apie planuojamą uždorių atidarymą norint praleisti pavasario potvynio vandenį ir galimą staigų vandens lygio kilimą  informuoti hidrotechninių statinių savininkus bei naudotojus;
• perspėti žvejus ir vietos gyventojus, kad dėl vandens lygio svyravimų ledas upėse ir tvenkiniuose gali tapti nesaugus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teikia rekomendacijas gyventojams, kaip elgtis ruošiantis galimiems potvyniams ir jų metu, siekiant sumažinti užkrečiamųjų ligų bei kitų sveikatos rizikų tikimybę:

1. Nevartoti potvynio metu užtvindyto maisto (įskaitant sandariai supakuotą, paruoštą terminiu būdu). Tokį maistą reikia išmesti, nes per jį gali plisti ūminės žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, norovirusinė infekcija virusinis hepatitas A) ir kitos per maistą plintančios ligos.
2. Potvynio vandeniu paveiktas kūno vietas kuo greičiau plauti muilu ir švariu vandeniu. Neturint muilo ar vandens, naudoti alkoholio pagrindu pagamintas servetėles ar rankų dezinfekavimo priemones.
3. Einant per užlietą vietovę dėvėti guminius batus ir neperšlampamus drabužius, vengiant tiesioginio kūno odos sąlyčio su vandeniu.
4. Asmenims, patyrusiems odos vientisumo pažeidimų ar susižalojusiems užterštoje aplinkoje, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą dėl stabligės profilaktikos.
5. Potvynių vandeniu užterštus drabužius skalbti karštu vandeniu su skalbimo priemone (ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje).
6. Užlietus nevertingus daiktus išmesti, o vertingus – plauti tinkamomis plovimo priemonėmis, dezinfekuoti, gerai išdžiovinti, stebėti, kad jų nepaveiktų pelėsis.
7. Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens (tiek šulinių, tiek galimai užteršto centralizuoto), nes gali plisti žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, virusinis hepatitas A), kriptosporidiozė ir giardiazė.
8. Saugotis dirvožemio taršos:

• nuslūgus vandeniui pašalinti šiukšles, dumblo ir nuosėdų sluoksnį, dirvai pradžiūvus ją supurenti;
• jei buvo užlieti nuotekų tinklai ar jaučiamas fekalijų ar cheminių medžiagų kvapas – tame plote maistui skirtų daržovių neauginti arba prieš sodinimą atlikti dirvožemio tyrimus;
• po potvynio susiformavęs naujas derlius gali būti vartojamas tik kruopščiai nuplautas ar nulupta žieve. Neplautų produktų nevalgyti;
• dirbant užlietose teritorijose laikytis asmens higienos – po darbo kruopščiai plauti rankas, vengti rankomis liesti burną ir veidą.

    9. Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens, organizuoti šulinių išvalymo ir dezinfekavimo procedūras:

• išsiurbti visą šulinio vandenį, pašalinti dumblą, šiukšles ir nuosėdas,
• išvalyti dugną ir rentinio sieneles, sutvarkyti šulinio aplinką,
• dezinfekuoti šulinio konstrukciją (leidžiama tik licencijuotiems juridiniams asmenims),
• po dezinfekcijos pakartotinai išsiurbti vandenį,
• atlikti išvalyto ir dezinfekuoto šulinio vandens laboratorinius tyrimus dėl E. coli, enterokokų, nitritų, nitratų, amonį, permanganato indekso, dezinfekcinės medžiagos likučių. Tik gavus neigiamus rezultatus, vandenį galima naudoti maistui.

1. Apsaugoti nuo užliejimo kapinių, sąvartynų, nuotekų valyklų, vandens tiekimo objektų teritorijas, kurias užliejus į potvynio vandenis patenka įvairių kenksmingų biologinės kilmės medžiagų.
2. Patikrinti cheminių medžiagų saugyklų (rezervuarų) sandarumą, skatinti savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų eksploatuojamų saugyklų sandarumą bei užtikrinti, kad pavojingos medžiagos būtų pakeltos aukščiau numatomo užliejimo lygio.
3. Atsižvelgiant į tai, kad potvyniai paprastai sunaikina ar apgadina vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, susisiekimo, elektros perdavimo infrastruktūros elementus, rekomenduotina įvertinti, kokia gali būti reikalinga pagalba ligoninėms, ugdymo ir globos įstaigoms, jas aprūpinant vandeniu, maistu, vaistais, būtinosiomis priemonėmis bei užtikrinant nepertraukiamą elektros tiekimą (generatorius).
4. Įvertinti gyventojų evakuacijai numatytas patalpas (užtikrinant higienos normas ir galimybę izoliuoti asmenis su užkrečiamųjų ligų simptomais).
5. Raginti verslo subjektus įsivertinti užliejimo riziką ir numatyti veiksmus rizikai mažinti.
6. Įvertinti ir užtikrinti savivaldybės maisto, daiktų atsargas.
7. Pasirengti organizuoti atvežtinio ar fasuoto geriamojo vandens tiekimą, ypač namų ūkiams su kūdikiais ir nėščiosiomis.
8. Pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą numatyti konkrečias priemones ir atsakingus asmenis užliejimo pasekmėms likviduoti.
9. Bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis pasirengti informaciją gyventojams dėl jų pasirengimo potvyniui:

• dėl reikalingų evakuacijos metu daiktų (išvykimo krepšio) suruošimo,
• dėl maisto, vandens  atsargų paruošimo (mažiausiai 72 valandoms), jeigu kiltų susisiekimo kliūčių,
• dėl evakuacijos ir naminių gyvūnų priežiūros,
• dėl daiktų apsaugos nuo užliejimo (elektros prietaisų pakėlimo, vertingų daiktų perkėlimo į viršutinius aukštus).

10. Geriamojo vandens tiekimą vietovėse, kuriose vandens vartoti negalima dėl jo užterštumo, arba tiekimo nutrūkimo kuo skubiau atstatyti centralizuotą vandens tiekimą, nurodyti išleisti vandentiekio vamzdžiuose užsistovėjusį vandenį, ir jį dezinfekuoti prieš naudojimą.

11. Nurodyti centralizuoto vandens tiekėjams įvertinti vandens dezinfekcijos sustiprinimo poreikį.

12. Nurodyti pastatų valdytojams atlikti vidaus centralizuotai tiekiamo vandens vandentiekio sistemų praplovimą, karšto vandens temperatūros padidinimą (profilaktika nuo legioneliozės po tiekimo pertrūkių).

13. Numatyti lėšas šulinių valymui ir dezinfekcijai bei geriamojo vandens tyrimams, nes nuslūgus potvyniui užlieti šuliniai, vandens tiekimo įrenginiai turi būti valomi ir dezinfekuojami, po to įvertinta vandens sauga, atlikus laboratorinius tyrimus.

14. Pasirengti gyventojų perspėjimo procedūras apie galimą dirvos, šulinių ir atvirų vandens telkinių, požeminio vandens taršą.

15. Bendradarbiaujant su NVSC užtikrinti sustiprintą ūminių žarnyno infekcijų (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, norovirusinė infekcija virusinis hepatitas A ir kt.), leptospirozės, kriptosporidiozės ir giardiazės epidemiologinę stebėseną potvynio metu ir po jo

Geriamojo vandens sauga ir kontrolė

Didžiausia grėsmė kyla asmenims, naudojantiems šachtinius šulinius bei individualius vandens gręžinius užliejamose teritorijose. Patarimai, kaip užtikrinti saugų geriamąjį vandenį:

• Vartojimo ribojimas: jei potvynio vanduo užliejo šulinį ar teritoriją aplink jį ar šulinyje žymiai pakilo vandens lygis – tokio vandens vartoti maistui, higienai ar maisto ruošimui nerekomenduojama. Saugi alternatyva – fasuotas geriamasis vanduo.
• Vandens virinimas: esant būtinybei naudoti šulinio geriamąjį vandenį gėrimui ar maisto gamybai, jį  patariama virinti  jį 3–5  minutes.
• Tyrimai ir konsultacijos: nuslūgus potvyniui, išvalius ir dezinfekavus šulinį rekomenduojama atlikti laboratorinius geriamojo vandens tyrimus (mikrobiologinius tyrimus rekomenduojama pakartoti po 2–4 savaičių). Dėl cheminės taršos rizikos vertinimo ir tyrimų poreikio gyventojams rekomenduojama konsultuotis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais. Išsamiau apie sveikatos saugą potvynio metu ir po jo, skaitykite čia.

Maisto saugos reikalavimai

Siekiant išvengti per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų, būtina laikytis šių reikalavimų:

• Užteršto maisto utilizavimas: maisto produktai, turėję tiesioginį sąlytį su potvynio vandeniu ar nuotekomis, yra nesaugūs ir turi būti sunaikinti. Tai galioja ir supakuotam maistui, kuris buvo laikomas užlietose patalpose, dėl kryžminės taršos pavojaus.
• Vaisiai ir daržovės: griežtai draudžiama vartoti termiškai neapdorotus augalinius produktus (salotas, uogas, vaisius), kuriems teko potvynio vandens. Produktai, kurie bus termiškai apdorojami, privalo būti kruopščiai nuplauti švariu geriamuoju vandeniu.
• Temperatūrinis režimas: nutrūkus elektros tiekimui, būtina stebėti maisto laikymo sąlygas šaldymo įrenginiuose. Jei temperatūra viršijo leistinas normas (aukštesnė nei + 8 °C), greitai gendantys produktai turi būti utilizuojami.

Patalpų ir inventoriaus higiena

• Dezinfekcija: visi paviršiai, įranga ir indai, kuriems teko potvynio vandens, privalo būti kruopščiai išvalyti, išplauti ir dezinfekuoti.
• Nesaugus inventorius: visas medinis inventorius (pjaustymo lentelės, mediniai šaukštai), kuriems teko potvynio vandens, privalo būti išmesti, nes medžio porėtas paviršius, kuris sugeria purvą, teršalus ir negali būti patikimai išplautas ir dezinfekuotas.
• Vėdinimas: itin svarbu išvėdinti maisto tvarkymo patalpas, siekiant sumažinti drėgmę bei pašalinti nemalonius kvapus (nuotekų, chemikalų). Prieš įjungiant vėdinimo-kondicionavimo sistemas būtina įvertinti jų būklę: jei sistema buvo užlieta, ortakiai gali būti užteršti purvu ar pelėsiu, o juos įjungus, tarša gali būti paskleista po visas patalpas.
• Saugos priemonės: atliekant valymo darbus potvynio užlietose patalpose būtina užtikrinti nepriekaištingą asmens higieną ir naudoti atitinkamas apsaugos priemones. Po darbų būtina kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, pakeisti užterštus drabužius.

VMVT primena: gyventojai pastebėjus neįprastą geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens skonį, kvapą, spalvą  gali kreiptis dėl konsultacijos VMVT numeriu 1879 arba užpildyti anketą.