Žinojimas saugo: pasirenkime iš anksto, kad būtume saugesni
Didžiausia gyvenime vertybė – tai žmogaus gyvybė ir saugumas. Su įvairiomis nelaimėmis gyventojams tenka susidurti kasdien. Bet ar daugelis žino, kaip joms reikia pasirengti? „Bet kurioje situacijoje svarbiausia yra nepanikuoti. Kad galėtume apsaugoti save ir savo artimuosius įvairių nelaimių metu, tuo turime pasirūpinti iš anksto. Apie tai daug naudingos informacijos gyventojai gali rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje Lt72, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. – Su šeimos nariais reikėtų aptarti įvairias galimas situacijas. Juk ne tada laikas ieškoti žvakių, kai nutrūksta elektros tiekimas.“
Nors ir teigiama, kad be vandens galima išgyventi tris paras, o be valgio – visą savaitę, bet tikrai nė vienas nenorėtų atsidurti tokioje situacijoje. Todėl mažiausiai trims paroms rekomenduojama pasirūpinti negendančiu, greitai paruošiamu maistu ir vandens atsargomis. Tai gali būti vartojimui paruošti mėsos, daržovių ar vaisių konservai, sriubos, vytinti ar džiovinti maisto produktai, konservuotos sultys ir kt.
Reikėtų nepamiršti druskos, cukraus, prieskonių, arbatos, kavos ir didelio kaloringumo produktų (kruopų, riešutų, makaronų, šokolado).
Vienai parai žmogui reikia apie 2-4 litrų vandens. Vandens atsargas geriausia laikyti plastikiniuose buteliuose, nes jie nedūžta, juos patogu pernešti.
Taip pat būtina pasirūpinti ir pirmosios medicinos pagalbos reikmenimis, vaistais bei higienos priemonėmis.
„Nepamirškite ir dokumentų, pasidarykite jų kopijas. Reikėtų pasirūpinti ir šiltais drabužiais, avalyne. Turėkite grynųjų pinigų, – pataria E. Geda. – O jeigu tektų ieškoti artimųjų, prireiktų ir jų nuotraukų. Taip pat reikėtų turėti nešiojamąjį radijo imtuvą, kad galėtumėte sekti besikeičiančią situaciją ir ją vertinti.“
Būtina turėti ir atsarginių elementų, žiebtuvėlį, žvakių, degtukų. Juos geriausia laikyti vandeniui atsparioje pakuotėje.
Beje, daiktus, kurių gali prireikti, jei tektų palikti namus, reikia sudėti į specialią kuprinę. Juos rekomenduojama laikyti supakuotus, vienoje vietoje, kad galėtumėte greitai paimti.
Be to, su šeimos nariais reikėtų sutarti, kur vienu ar kitu atveju susitiksite, jei būsite skirtingose vietose. Pravartu numatyti kelis galimus variantus – namuose, lauke ar pas jums artimus žmones.
Taip pat susitarkite, kur ir kada susitiktumėte, jeigu vieni nuo kitų pasimestumėte, kam iš jums artimų žmonių apie tai praneštumėte. Turėkite užrašytus jų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.
Daugiau išsamios informacijos, kaip elgtis įvairių pavojų metu, rasite čia.
Apie susidariusią grėsmę gyventojai Lietuvoje yra perspėjami ne tik sirenomis, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. Kaip aktyvuoti savo telefoną, kad juos gautumėte, galite sužinoti čia.
Išgirdę kaukiančią sireną, gyventojai turi įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas. Išsami informacija apie situaciją būtų pateikta per Lietuvos televiziją ir radiją.
