Vyriausybė pritarė pasirengimo galimai avarijai Astrave planui: numatyta skirti iki 100 mln. eurų

Vyriausybė trečiadienį pirmą kartą patvirtino pasirengimo galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE) planą. Per penkerius metus tam numatoma skirti iki 100 mln. eurų. 

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, kad patikslinta bendra visų poreikių suma yra tris kartus mažesnė – 2022-2026 metams ji siekia 91,58 mln. eurų, iš kurių pirmojo prioriteto poreikiams –  72,98 mln. eurų. 

Iš valstybės biudžeto planui kitąmet bus skirta 17,75 mln. eurų, teigia ministerija. 

„Astravo atominės elektrinės grėsmė yra nuolatinė, todėl būtina užtikrinti valstybės, savivaldos ir visuomenės pasirengimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai. Šios lėšos – tai investicijos į valstybės saugumą“, – pranešime sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Priemonių plane numatytos pirmo prioriteto – tai yra svarbiausios priemonės – bus finansuojamos 100 proc., kad 23 valstybės institucijos ir 18 savivaldybių galėtų įsigyti automatines vandens stotis ir mobilias radioaktyvumo matavimo sistemas, respiratorius ir kitas asmeninės apsaugos priemones, aprangą, įrengti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus 100 km zonoje aplink Astravą esančiose valstybės institucijose.

Įvykus avarijai AE, gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais per mobiliuosius telefonus ir sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. 

VRM teigimu, ypatingą dėmesį pasirengimui būtina skirti Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, kurie patenka į 30 km zoną nuo Astravo AE ir jose tikėtinas didžiausias radiacinis pavojus.

Informacija žmonėms jau dabar teikiama svetainėje www.lt72.lt. Ministerija kitąmet organizuos informavimo kampaniją.

Planą parengė Vyriausybės kanceliarija kartu su VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD), bendradarbiaudami su kitomis atsakingomis institucijomis.

Baltarusijoje veikianti Astravo AE pastatyta vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva yra aktyviausia jėgainės kritikė, priekaištaujanti Minskui dėl saugumo standartų nepaisymo šiame branduoliniame objekte. Baltarusija kritiką atmeta.