VESK: sienos kontrolė turi būti kuo labiau sustiprinta, o neteisėta migracija užkardyta
Penktadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptarta situacija dėl neteisėtos migracijos ir valstybės bei savivaldybių institucijų įtraukimo į ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio suvaldymo galimybės. Daugiausia dėmesio posėdyje skirta valstybės sienos apsaugai.
„Paskelbus ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, dėl neteisėtos migracijos srautų šiandien VESK posėdyje siekėme priimti sprendimus, kurie kuo labiau mobilizuotų valstybės išteklius ir pajėgumus. Jau pradedame fizinio barjero – tvoros ir spygliuoto užtvaro įrengimą Lietuvos pasienyje. Lietuva nesitaikstys su neteisėta migracija, kuri naudojama kaip hibridinės agresijos dalis prieš mūsų valstybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovė Agnė Bilotaitė.
Pasienio ruožuose, kur daugiausiai sulaikoma neteisėtų migrantų, kariuomenė šiandien pradėjo montuoti koncertiną – spygliuotos vielos tvorą. Vyriausybė tam skyrė 4 840 tūkst. eurų. Turto ir ūkio valdymo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos šiuo metu inicijuoja viešųjų pirkimų procedūras – siekiama įsigyti didesnį kiekį medžiagų tvorai ir spygliuotai vielai įrengti Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
Taip pat šalies keliuose ties Lenkijos pasieniu sustiprintas pasienio ir policijos pareigūnų patruliavimas. Posėdyje išsakytas ir poreikis dėl Finansų ministerijos paramos, pasitelkti muitinės pareigūnus sienos su Lenkija kontrolei, siekiant padėti pasienio tarnybai patikrinti krovininius automobilius bei identifikuoti galimus migrantų gabenimo atvejus.
„Šiuo metu didžiausias iššūkis – užsieniečių, kirtusių Lietuvos sieną, apgyvendinimas ir jų pagrindinių poreikių užtikrinimas. Ieškome tam tinkamų patalpų ir teritorijų, todėl pasitelkiame centrinės valdžios išteklius“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Vidaus reikalų ministrė reiškia padėką šalies savivaldybėms už pateiktą informaciją apie galimybes apgyvendinti neteisėtus migrantus savivaldybių turimose patalpose bei pasiūlymus valdyti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Iš valstybės materialinių išteklių atsargų savivaldybes numatoma aprūpinti reikalingomis pirmosios pagalbos priemonėmis (vaistinėlėmis), medicinos reikmenimis, dezinfekcinėmis priemonėmis, asmens apsaugos priemonėmis, apgyvendinti reikalingu inventoriumi, gesintuvais, dūmų detektoriais, palapinėmis.
„Dėkojame savivaldybėms už pagalbą apgyvendinant neteisėtus migrantus, joms bus kompensuojamos patirtos išlaidos iš Vyriausybės rezervo pagal modelį, suderintą su Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijomis. Mes savo ruožtu, ieškome geriausių sprendimų, kad migrantai būtų apgyvendinti koncentruotai, o jų apgyvendinimo vietos būtų kuo daugiau apsaugotos“, – teigia A. Bilotaitė.
Taip pat Vidaus reikalų ministerija parengė pasiūlymų dėl spartesnio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo. Intensyviai dirbama dėl readmisijos, t. y. grąžinimo į kilmės šalį, procedūrų ir taip siekiama kuo greičiau sumažinti atvykstančiųjų srautus.
VESK posėdyje nutarta kreiptis dėl humanitarinės pagalbos į tarptautinę bendruomenę, bus prašoma suteikti pagalbą ir skirti papildomai palapinių, lovų, pagalvių, generatorių, kitų būtinųjų daiktų.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 546 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra devyniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 m. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 680. Taip pat sulaikyta 200 Kongo, 118 Kamerūno, 82 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.