Valstybės lygio civilinės saugos funkcinės pratybos: institucijos stiprina pasirengimą galimai Baltarusijos atominės elektrinės avarijai
Rugsėjo 21 d. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje vyko 2014–2021 m. Norvegijos
finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita”
lėšomis finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį
pavojų sistemos vystymas“ (projekto Nr. LT05-5-VRM-TF-001) valstybės lygio
funkcinės pratybos. Tai vienos didžiausių pratybų, kurių metu inscenizuota
situacija įvykus avarijai atominėje elektrinėje.
„Norėtųsi pasidžiaugti, kad pratybos vyksta kompleksiškai įsitraukiant
visoms institucijoms, – sakė vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev. –
2021 metais Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pristatė konkrečias
priemones, kad galimos branduolinės avarijos atveju Valstybinis gyventojų
apsaugos planas būtų padengtas resursais ir sudėliotos valstybės finansinės
galimybės. Iki 2026 m. tam buvo skirta apie 91 mln. eurų. Finansavimą gauna ir
savivaldybės, ir valstybės institucijos. Jis skirtas įrangos ir būtinų
priemonių įsigijimui. Ir šiandien pratybose matėme, kad savivaldybės yra
įsigijusios palapines, nupirkti švarinimo modeliai. Tos lėšos investuotos
kryptingai pagal plane numatytas priemones. Krizių metu esminis momentas –
savivaldos įsitraukimas. Mes matome, kad savivalda vis labiau įsitraukia į
visuomenės švietimą ir mokymus. Šios pratybos apima viso Valstybinio gyventojų
apsaugos plano įgyvendinimą. Lauksime pratybų išvadų, tačiau aišku, kad ir
toliau tobulinsime šį pasirengimą ir rezultatai bus vis geresni.“
„Kadangi už kelių dešimčių kilometrų yra Baltarusijos atominė elektrinė,
tokios pratybos yra nuolatinės, jos vyko ir vyks ateityje. Pratybų metu
likviduojant galimos atominės elektrinės padarinius yra svarbu ne tik
kiekvienos institucijos pasirengimas, bet ir bendra jų sąveika ir gebėjimas
vykdyti numatytas funkcijas. Šios pratybos leidžia ne tik pasitikrinti
savo pasirengimą, bet ir stiprina kitų institucijų joms pavestų užduočių
suvokimą ir jų vykdymą“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius vidaus tarnybos
generolas Saulius Greičius.
Pratybų vadovas Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas vidaus tarnybos
pulkininkas Kęstutis Agintas teigė, jog institucijos turi būti pasirengusios
suteikti pagalbą įvairių nelaimių atveju: „Ir į šias pratybas nuo ankstaus ryto
buvo įsijungusios savivaldybės ir ministerijos, kuriose buvo aktyvuoti
operacijų centrai. Vėliau buvo patelkti resursai žmonių evakavimui ir
švarinimui. Žmonės iš užterštų teritorijų buvo susodinti į transporto priemones
ir perkelti į saugesnes teritorijas, kur buvo atlikta dozimetrinė kontrolė –
matavimai dėl užterštumo. Žmonės ir transportas buvo švarinami ir nugabenti į
Kalvarijos savivaldybę.“
Šių pratybų tikslas – įvertinti dalies Lietuvos Respublikos krizių valdymo
ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą vykdyti Valstybiniame
gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju
nustatytas tam tikras krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų
funkcijas, vykdant gyventojų evakavimą, taip pat išbandant Norvegijos
finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamo projekto metu įsigytą įrangą ir
priemones, gavus pranešimą apie branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje.
Pratybose dalyvavo 50 institucijų atstovai, jose sulaukta apie 500 dalyvių,
tarp jų ir turinčių negalią. Taip pat dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamento (PAGD), Valstybinės atominės energetikos saugos
inspekcijos (VATESI), Radiacinės saugos centro, Norvegijos radiacijos ir
branduolinės saugos tarnybos (DSA), savivaldybių, ministerijų, Lietuvos
kariuomenės, Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos policijos, Valstybės sienos
apsaugos tarnybos, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, Raudonojo Kryžiaus,
Šaulių sąjungos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Lietuvos žmonių su
negalia sąjungos ir kt. institucijų atstovai.
Pratybų metu tariamai Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyksta branduolinė
avarija. Padidintą aplinkos oro dozės galią Lietuvoje užfiksuoja Radiacinės
saugos centro Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS)
stotys. Gavę informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją
situaciją visi pratybose dalyvaujantys civilinės saugos sistemos subjektai ir
institucijos veikė pagal Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas
funkcijas. Reaguojant į susidariusią situaciją aktyvuotas dalies Lietuvos
Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas
dirbti krizės ir ekstremaliosios situacijos režimu, inicijuotas reikalingų
sprendimų priėmimas. Institucijos ėmėsi būtinų priemonių ir veiksmų, siekiant
įgyvendinti iškeltus pratybų uždavinius.
Šiomis pratybomis buvo siekiama tobulinti ir įvertinti institucijų pasirengimą:
* evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės ir sanitarinio švarinimo
procesą;
* Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Radiacinės saugos centro pasirengimą
atlikti radiacinę žvalgybą iš oro;
* viešosios tvarkos užtikrinimą masinės gyventojų evakuacijos metu;
* greitosios medicinos pagalbos pasirengimą užtikrinant skubios medicininės
pagalbos suteikimą evakuojamiems gyventojams ir nukentėjusiųjų rūšiavimą;
* Kalvarijos savivaldybės administracijos pasirengimą priimti evakuotus
gyventojus ir juos laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose;
* Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pasirengimą operatyviai
evakuoti gyventojus;
* valstybės institucijų bei savivaldybių, patenkančių į išplėstinio
planavimo atstumą, operacijų centrų veiklą bei funkcijas ir kt.
2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą Nr.
LT05-5- VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų
sistemos vystymas“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas su
partneriais – VATESI ir DSA pradėjo įgyvendinti 2020 m. spalį.
Vienas pagrindinių projekto tikslų yra užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą
branduolinės ar radiacinės avarijos Baltarusijos Respublikos atominės
elektrinės atveju, sukuriant gyventojų išankstinio perspėjimo sistemą apie
branduolinę ar radiologinę avariją Lietuvoje. Rengiantis projekte numatytoms
pratyboms, vyko keturi projekto partnerių susitikimai Norvegijoje, buvo
surengtos trys pratybų planavimo konferencijos Vilniuje.
Daugiau informacijos apie gyventojų pasirengimą branduolinei avarijai https://lt72.lt/kaip-elgtis-jei-ivyktu-atomines-elektrines-avarija/
