Projekto įgyvendinimas sustiprins ir tarnybų, ir gyventojų pasirengimą galimai avarijai Baltarusijos AE
2020 m. spalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su partneriais – Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) pradėjo įgyvendinti 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą Nr. LT05-5-VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“.
Šio projekto viešinimui šių metų gegužės 27-28 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas surengė nuotolinę tarptautinę konferenciją „Kaip rengiamasi užtikrinti gyventojų saugumą branduolinės ir radiologinės avarijos metu?“ Joje pranešimus skaitė užsienio šalių ir Lietuvos ekspertai bei civilinės saugos specialistai, konferencijoje dalyvavo per 200 dalyvių.
Įgyvendinant projektą, numatyta ir daug kitų veiklų. Apie jas mintimis pasidalijo šio projekto grupių vadovai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas: „Įgyvendinus projektą, bus iš dalies modernizuota gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai ir integracijai su kitomis sistemomis, taip pat planuojama išplėsti esamą sirenų tinklą ir iš esmės padidinti perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičių bei sudaryti galimybes centralizuotai valdyti dalį perspėjimo sirenomis sistemos, o tai padės atsakingoms institucijoms efektyviau vykdyti gyventojų apsaugą.
Taip pat yra numatyta įsigyti ne mažiau kaip 215 sirenų, kurios galės perspėti ne mažiau kaip 75 proc. gyventojų, gyvenančių vietovėse, kurios patenka į Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą (0-100 km poveikio zoną).
Sirenos bus įrengiamos 17-oje savivaldybių, kurių teritorijos patenka į minėtą atstumą. Įgyvendinus projektą bus sustiprinti institucijų, atsakingų už Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju, techniniai bei organizaciniai pasirengimo avarinėms situacijoms gebėjimai. Projekto rezultatai prisidės prie Lietuvos gyventojų saugumo organizavimo stiprinimo branduolinės avarijos ar kitų galimų ekstremaliųjų situacijų atvejais.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus viršininkas Rimantas Ramanauskas: „Informacinės technologijos skverbiasi praktiškai į visas mūsų gyvenimo sritis, todėl civilinė sauga – ne išimtis. Informacinės sistemos yra galingas įrankis, leidžiantis sujungti ekstremaliųjų situacijų valdyme dalyvaujančius asmenis ir jų valdomus duomenis į vieningą informacinį lauką, susieti jų žinias ir pastangas į bendrą (vieningą) visumą, įgalinantis tobulinti ir sinchronizuoti planavimo, reagavimo, atstatymo, analizės ir prognozavimo procesus.
Analizuojant užsienio šalių patirtį bei remiantis praktika, sukaupta šioje srityje, taip pat IT vystymosi tendencijomis, bus kuriama vieninga ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinė sistema (VESVIS), sujungsianti valstybės, savivaldos institucijų, ūkio subjektų analitikus ir sprendimų priėmėjus (per 80 ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų ir kelis šimtus vartotojų).
Šiuo metu pradėtas VESVIS nuostatų ir duomenų saugos nuostatų derinimas su suinteresuotomis institucijomis, vyksta šios sistemos techninio aprašymo (specifikacijos) projekto atnaujinimo procesas, sudaroma VESVIS kūrimo projekto priežiūros komisija.“
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas: „Rengiantis projekte numatytoms pratyboms, vyks projekto partnerių susitikimai Osle, Tromse, Bode, Bergene. Prieš pratybas Vilniuje bus surengtos 3 planavimo konferencijos, kurių metu bus rengiamas pratybų planas. Planavimo konferencijose dalyvaus apie 200 žmonių.
Be to, Vilniaus rajone bus surengtos vienos dienos pratybos. Jose bus apie 400 dalyvių (DSA, VATESI, PAGD bei 17 savivaldybių atstovai, statistai). Pratybų metu bus inscenizuojama situacija įvykus AE avarijai. Jų metu bus naudojami 3 konteineriai (gyventojų evakavimui iš užterštų teritorijų naudojami gyventojų surinkimo punktai, tarpiniai gyventojų evakavimo punktai ir gyventojų priėmimo punktai). Pratybų pabaigoje Vilniuje bus surengta baigiamoji konferencija.“
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas: „Įgyvendinant projektą bus sukurta specialioji gyventojų mokymo ir švietimo programa. Ji skirta supažindinti šalies, o ypač tų rajonų gyventojus, kurie patenka į Baltarusijos atominės elektrinės prognozuojamą 100 km užteršimo zoną, kaip jie turi būti pasirengę ir ką turėtų daryti įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos AE. Tai ypač svarbu, siekiant sustiprinti jų gebėjimus branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju.
Bendradarbiaujant su DSA, numatoma parengti edukacinę medžiagą, skirtą tiek mokyklinio amžiaus vaikams, tiek suaugusiems. Ji bus įdėta į interaktyvųjį interneto puslapį, kuriame visi suinteresuoti asmenys galės ne tik susipažinti su šia medžiaga, bet ir išlaikyti saugos kursų egzaminą.
Projekto metu taip pat bus parengta mokomoji metodinė medžiaga ir programa mokytojams, dėstantiems žmogaus saugą, kuri yra labai reikalinga supažindinant moksleivius su pavojais, galinčiais kelti grėsmę gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai ir būtinais veiksmais, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai dėl galimos avarijos Baltarusijos AE. Ši mokomoji metodinė medžiaga bus skirta ne tik bendrojo lavinimo, bet ir profesinėms mokykloms. Ji bus parengta „PowerPoint“ formatu lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.
Be to, įgyvendinant Projektą bus sukurti du mokomieji filmai „Pasirengimas reaguoti į avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje“ ir „Gyventojų veiksmai įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje“. Jie supažindins į galimos avarijos prognozuojamą užteršimo zoną patenkančių teritorijų gyventojus, kaip reikėtų elgtis, jeigu ji įvyktų.“
