Naudojantis paslaugomis su galimybių pasu epidemiologai siūlo neatsisakyti kaukių
Lietuvoje pradėjus privalomai taikyti galimybių pasą, gyventojams iškyla nemažai klausimų: kur galiu eiti su galimybių pasu, o kur be, kur reikia, o kur nebūtina dėvėti kaukes, kas dar pasikeitė po rugsėjo 13 dienos.
Įsigaliojus naujiems reikalavimas, leidžiantiems tam tikrais atvejais nedėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonių ir nesilaikyti kitų reikalavimų, NVSC epidemiologai skatina taip lengvai neatsisakyti to, ką per pandemijos metus išmokome, ir visų prašo ir toliau elgtis atsakingai.
Atkreipiame dėmesį, kad informacinės medžiagos, padedančios suprasti naujausius reikalavimus galima rasti tiek NVSC, tiek kitų institucijų interneto svetainėse.
Nuo rugsėjo 13 d. teikiant ir naudojantis kontaktinėmis paslaugomis, kurioms būtinas galimybių pasas, reikalavimas dėvėti kaukes ir kitos priemonės tapo tik rekomendacija. Pavyzdžiui, naudojantis grožio paslaugomis, kurios šiuo metu gali būti teikiamos tik su galimybių pasu, kaukių galima nedėvėti.
Tuo tarpu kai naudojamasi paslaugomis, kurioms nėra privalomas galimybių pasas, pavyzdžiui, viešasis transportas, švietimas, socialinės paslaugos, kultūrinės paslaugos, tokios kaip bibliotekų, muziejų ir pan. lankymas, reikalavimas dėl kaukių dėvėjimo išlieka privalomas.
Tačiau epidemiologai ragina patiems įvertinti riziką – kirpykloje praleidžiame apie valandą, kontaktas su paslaugos teikėju yra pakankamai artimas, – ir atsakingai priimti sprendimą, ar laikytis rekomendacijų tokiomis sąlygomis dėvėti kaukę, ar ne.
„Dabar pastebime, kad dalis žmonių galbūt labai laukė momento, kada galės nedėvėti kaukių ir po rugsėjo 13 d. numetė šias priemones į šalį. Be abejo, naudojantis paslaugomis, kur privalomai tikrinamas galimybių pasas, tokia teisė žmonėms yra suteikta.
Tačiau norime paraginti visus kaukes ir toliau dėvėti būnant viešose žmonių susibūrimo vietose, nepaisant to, kad turime reikalingus dokumentus.
Juk rugsėjo 13 d. niekas iš esmės nepasikeitė – epidemiologinė situacija ir toliau išlieka įtempta, delta atmaina ir toliau išlieka dominuojanti, tad kodėl turėtume atsisakyti priemonės, kuri gali sumažinti riziką platinti virusą aplinkoje?“– retoriškai klausia epidemiologė D. Razmuvienė.
Vienos veiksmingos priemonės nėra
NVSC epidemiologai pabrėžia, kad visos naujai atsirandančios priemonės, skirtos valdyti COVID-19 situaciją Lietuvoje, tik papildo jau esamas priemones ir geriausiai veikia ne viena kuri nors iš jų, o tik jų visuma. Todėl pradėjus taikyti galimybių pasą, prašome visų ir toliau būti atsakingais ir saugoti save bei aplinkinius.
Atminkime, kad pasiskiepydami, mes ne tik sumažiname riziką patiems susirgti arba sirgti sunkiomis ligos formomis, bet ir didiname visuomenės imunitetą, kuris būtinas virusui suvaldyti, t. y. padaryti jį mažiau pavojingą.
Jeigu pasirenkame ne skiepytis, o tirtis dėl COVID-19, mes sumažiname riziką platinti virusą darbe, mokykloje, viešuose renginiuose ar susibūrimuose. Tuo pačiu galime greičiau nustatyti besimptomius viruso nešiotojus ir taip užkirsti kelią jo platinimui.
„Kaip matome, galimybių pasas tik suteikia galimybę mums patiems būti atsakingiems už savo veiksmus bei tvirtesnį žinojimą, kad ir kiti mus supantys žmonės yra tokie patys atsakingi, t. y. jie lankosi viešuose susibūrimuose, nes arba turi imunitetą dėl persirgimo arba pasiskiepijimo, arba turi neigiamą tyrimo rezultatą.
Nesinorėtų, kad ir toliau tęstųsi ta įtampa dėl galimybių paso atsiradimo. Juolab, kad tokią ar panašią priemonę turi beveik visa Europa. Visos šalys, tarp jų ir Lietuva, ieško įvairių įmanomų būdų kaip nors padidinti visuomenės galimybes išvengti užsidarymo, kurio tikriausiai nebenori niekas“, – svarsto D. Razmuvienė.
Sąvokų „reikalavimai“ ir „rekomendacijos“ atskyrimas teisės aktuose yra teisinis aspektas – vienu atveju asmeniui gresia atsakomybė (net bauda), kitu atveju – ne. Tačiau epidemiologai ragina pirmiausia vadovautis atsakomybės prieš save ir savo artimą principu. Viruso neatgrasysime baudomis, o atsakingu elgesiu – galime.