Mobilieji punktai ir karščio klinikos
Kada skambinti 1808?
KAIP ELGTIS PAJUTUS PERŠALIMO SIMPTOMUS?
Pajutus stiprius peršalimo simptomus (karščiavimą, kosulį, dusulį, slogą, kaulų laužymą, gerklės skausmą):
Žmonės iki 61 metų turėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba skambinti į Koronos karštąją liniją telefonu 1808
Žmonės virš 61 metų arba sergantys lėtinėmis ligomis turi iškart skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
KARŠČIAVIMO KLINIKOS
Į karščiavimo klinikas registruojami lėtinėmis ligomis nesergantis, iki 61 metų amžiaus ir tik šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai. Būtent šeimos gydytojas, susipažinęs su paciento situacija, priima sprendimą jį nukreipti į karščiavimo kliniką ir siuntimą užpildo elektroniniu būdu.
Tuomet karščiavimo klinikos koordinatorius nedelsdamas susisiekia su karščiuojančiu pacientu jo nurodytu telefonu ir praneša karščiavimo klinikos adresą, vizito laiką, išsiaiškina, ar karščiuojantis pacientas gali į karščiavimo kliniką atvykti pats savo automobiliu arba būti atvežtas kito žmogaus.
Atvykus į karščiavimo kliniką žmonėms neleidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip.
Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.
Langą žmogus turės pradaryti tada, kai klinikos darbuotojas to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti.
Į karščiavimo kliniką žmogus galės užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Karščiavimo klinikose pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas.
Priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleidžiamas izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias koronavirusine infekcija sergančiuosius.
Po apsilankymo karščiavimo klinikoje pacientas privalo izoliuotis ir vykdyti šeimos gydytojo nurodymus, kol sulauks tyrimo rezultato.
Jei koronaviruso tyrimas neigiamas dėl tolimesnio gydymo ir izoliacijos sprendžia šeimos gydytojas, o jei teigiamas - su pacientu susisieks konsultantas ir informuos apie tolimesnę gydymo eigą.
Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.
Dėl karščiavimo klinikų skaičiaus savivaldybėje ir dėl vienoje karščiavimo klinikoje veikiančių kabinetų skaičiaus turės apsispręsti pačios savivaldybės.
MOBILIEJI PUNKTAI
Pacientas iki 61 metų amžiaus ir nesergantis lėtinėmis ligomis, pasireiškus bent vienam ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingam simptomui – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu koronaviruso infekcijos atveju, gali skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Karštosios linijos konsultantas, įvertinęs paciento pateiktus duomenis, priims sprendimą, ar skambinantį žmogų tikslinga ištirti dėl koronaviruso infekcijos.
Tuo atveju, jei žmogų bus nuspręsta tirti, jis konsultantui turės pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, mobilaus telefono numerį, taip pat nurodyti savivaldybę, iš kurios skambina.
Be to, bus klausiama, ar pacientas gali asmenine transporto priemone (pats ar būti atvežtas kito žmogaus) atvykti į mobilų punktą.
Jei žmogus galės atvykti pats, su juo susisieks mobilaus punkto koordinatorius ir nurodys laiką ir adresą, kada jam tai padaryti.
Atvykus į mobilų punktą, žmonėms neleidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip, instruktuojama, kaip bus vykdoma tepinėlio paėmimo procedūra.
Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į mobilų punktą, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.
Langą žmogus turės pradaryti tada, kai mobilios komandos narys to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti.
Atlikus tyrimą, žmogus turės važiuoti į namus, izoliuotis ir laukti tyrimo rezultato. Nustačius poreikį pacientą hospitalizuoti, kviečiama GMP ir pacientas transportuojamas į ligoninę.
Tiems žmonėms, kurie negalės į mobilius punktus atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas. Svarbu, kad į Mobilų punktą negalima vykti taksi automobiliu ar viešuoju transportu.
IZOLIACIJA (saviizoliacija)
- Nepalikite izoliavimosi vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo.
- Palaikykite reguliarų ryšį (ne rečiau kaip kas 48 val.) su sveikatos priežiūros specialistu, kuris šiuo metu rūpinasi Jumis.
- Visą izoliavimo laiką nepriimkite svečių / lankytojų.
- Maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinkite nuotoliniu būdu – paprašykite draugų arba giminaičių ar kreipkitės į būtinų priemonių ar maisto produktų pristatymo paslaugas teikiančias įmones, nesant tokios galimybės, šias paslaugas turėtų suteikti savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas teikiančios įstaigos.
- Jeigu reikia pratęsti vaistų receptą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją nuotoliniu būdu.
- Jei buvote suplanavęs vizitus pas gydytojus specialistus, odontologą, pakeiskite vizito datą į vėlesnę.
- Kasdien matuokitės kūno temperatūrą ir stebėkite savo būklę dėl pasunkėjusio kvėpavimo*. Pablogėjus sveikatos būklei, kreipkitės į Bendrąjį pagalbos centrą telefono numeriu 112.
- Dažnai dusulys būna psichologinės kilmės. Svarbu įvertinti, ar esant ramybės būsenos išlieka padažnėjęs kvėpavimas (daugiau nei 20 k/min) ar oro trūkumo pojūtis.
IZOLIAVIMO NAMUOSE AR KITOJE GYVENAMOJOJE VIETOJE SĄLYGOS
- Izoliavimo metu kartu negali gyventi kiti asmenys (šeimos nariai ir pan.). Sveiki šeimos nariai ar kartu gyvenantys asmenys turėtų apsistoti kitame bute / name ar gerai izoliuotame kitame individualaus namo aukšte.
- Izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje izoliuotas asmuo, turi turėti atskirą sanitarinį mazgą.
- Apribokite judėjimą namuose ir sumažinkite dalijimąsi bendra erdve. Įsitikinkite, kad bendros erdvės (pvz., virtuvė, vonios kambarys) yra gerai vėdinamos (pvz., reguliariai atidarykite langus ir išvėdinkite patalpas).
Būtina užtikrinti šiuos aplinkos ir asmens higienos reikalavimus:
- Buitines atliekas meskite į atskirą (žymėtą) šiukšliadėžę.
- Drabužius skalbkite su įprastinėmis skalbimo priemonėmis 60–90 °C temperatūroje.
- Indus plaukite karštu vandeniu ir įprastiniais plovikliais arba naudokitės indaplove.
- Dažnai liečiamus paviršius dezinfekuokite alkoholiniu dezinfektantu, kurio koncentracija yra ne mažesnė kaip 70 proc., arba buitiniu balikliu, kuriame chloro koncentracija yra 0,5 proc.
- Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu. Nesant galimybės nusiplauti rankų, gali būti naudojamos alkoholinės rankų dezinfekavimo priemonės (rankų alkoholiniai antiseptikai). Rankas būtina plauti prieš ir po maisto ruošos, prieš valgant, pasinaudojus tualetu ir kai rankos yra akivaizdžiai nešvarios.
- Nusiplovę rankas su muilu ir vandeniu, jas nusausinkite vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais.
- Siekiant sulaikyti kvėpavimo takų išskyras, rekomenduojama apsirūpinti medicininėmis kaukėmis. Jas reikėtų dėvėti kiek įmanoma dažniau, ypač jei tenka bendrauti su kitais asmenimis (pasiimant maistą, atvykus sveikatos priežiūros specialistui ar pan.). Jei negalite toleruoti medicininės kaukės, turite laikytis kosėjimo-čiaudėjimo etiketo – užsidengti savo burną ir nosį servetėle, kai kosėjate ar čiaudite, ir išmesti panaudotą servetėlę į šiukšliadėžę. Jei servetėlės neturite, tai kosėdami ar čiaudėdami uždenkite burną alkūne, o ne delnu.
- Ne mažiau kaip 2–3 kartus per dieną vėdinkite patalpas (10 min. plačiai atverkite langus arba keletą minučių patalpose padarykite skersvėjį. Taip vėdinant patalpas jose neturi būti žmonių).
- Naudokite atskirą patalynę, valgymo įrankius ir kt. Juos plaukite muilu ir vandeniu.
- Kasdien valykite ir dezinfekuokite dažnai naudojamus paviršius kambaryje, pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus. Pirmiausia valymui turi būti naudojamas įprastas muilas ar ploviklis. Po valymo atliekama dezinfekcija, pvz., naudojant buitinį baliklį, kuriame chloro koncentracija yra 0,5 proc.,(skiedžiama 1:50 santykiu) arba alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekcinį skystį.
- Valykite ir dezinfekuokite vonios kambario ir tualeto paviršius mažiausiai kartą per dieną.
- Pasibaigus izoliavimui, svarbu pirmiau nurodytais būdais pasirūpinti izoliavimo namų ar kitos gyvenamosios vietos dezinfekcija, prieš juose apsigyvenant kitiems asmenims. Izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje reikia vengti kilimų, minkštų baldų ir kitų daiktų minkštu porėtu paviršiumi, kuriuos sunku dezinfekuoti.
LAIKINAS NEDARBINGUMAS
Koronaviruso plitimo metu, iš viruso paveiktų teritorijų grįžusiems ar sąlytį su tikėtinu ar patvirtintu COVID-19 atveju turėjusiems žmonėms saviivzoliacijos laikotarpiui nedarbingumo pažymėjimas išduodamas nuotoliniu būdu.
Tai reiškia, kad žmogui nereikia niekur vykti iš namų, tiesiog užteka paskambinti šeimos gydytojui. Tokiu būdu nesukeliama viruso platinimo grėsmė aplinkiniams.
Jeigu žmogus, nekeliavęs užsienyje ir neturėjęs kontakto su COVID-19 liga sergančiuoju, pajuto ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus ir atlikęs tyrimą gavo neigiamą atsakymą, jam izoliuotis 14 dienų dėl koronaviruso nereikia.
Tačiau tokiu atveju negaluojantis žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins ar žmogus gali eiti į darbą ar ne, ir, jeigu bus nuspręsta (gydytojo), kad žmogus negali eiti į darbą dėl sveikatos būklės, jam išduodamas nedarbingumas.