Ministrė A. Bilotaitė: civilinei saugai – prioritetinis dėmesys
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitikime su LR prezidentu Gitanu Nausėda pristatė civilinės saugos stiprinimui priimtus sprendimus ir suplanuotus tolesnius veiksmus. Pasak ministrės, operatyviai inventorizuoti kolektyvinės apsaugos statiniai, modernizuojama gyventojų informavimo ir perspėjimo sistema, baigiama rengti ilgalaikė civilinės saugos sistemos tobulinimo strategija, planuojamos valstybės lygio civilinės saugos pratybos, į kurias numatoma įtraukti ir visuomenę. Daugiau dėmesio bus skiriama ir piliečių informavimui bei švietimui apie civilinę saugą.
Pasak ministrės, civilinė sauga yra prioritetinėje darbotvarkėje valstybiniu, savivaldos ir ES lygmeniu. Ministrė informavo, jog yra suburta darbo grupė, kuri, atsižvelgdama į pasikeitusį grėsmių paveikslą, rengia konkrečius scenarijus ir identifikuoja finansinius poreikius jų įgyvendinimui.
„Ilgus metus ekstremaliųjų situacijų valdymui ir civilinei saugai nebuvo skiriama deramo dėmesio: neišsaugota slėptuvių infrastruktūra, panaikintas Civilinės saugos departamentas ir Krizių valdymo centras, nepagalvota apie priedangas negalią turintiems žmonėms, iš 1000 civilinės saugos specialistų šalyje likę tik 100. Todėl dabar, pablogėjus geopolitinei situacijai, reikia imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų. Per trumpą laiką turime padaryti tai, kam reikėjo dešimtmečių. Dirbame keliais frontais – saugome valstybinę sieną ir stipriname jos apsaugą, rūpinamės nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimu, o taip pat gaiviname ir stipriname civilinę saugą“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Jau pernai parengtas naujas integruotas ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo modelis, pagal kurį 2023 m. numatomas Nacionalinio krizių valdymo centro įkūrimas. Jis užtikrintų nuolatinį grėsmių stebėjimą ir vertinimą, taip pat ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymui savivaldybėse būtų pasitelkti pareigūnai ir NVO tinklas.
Šalyje veikia kelių lygių gyventojų perspėjimo sistema, kuri šiuo metu modernizuojama ir atnaujinama, ypatingą dėmesį skiriant sirenų tinklo plėtrai. Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ne pirmus metus sėkmingai naudoja perspėjimo apie grėsmes sistemą trumposiomis žinutėmis (SMS), kuri prieinama ir tinkama visiems Lietuvos gyventojams. Remiantis Ukrainos patirtimi, taip pat bus kuriama informavimui apie įvairias rizikas skirta mobilioji programėlė.
Valstybės institucijų, savivaldybių ir atsakingų tarnybų pasirengimui galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje pirmą kartą numatytas ilgalaikis finansavimas – penkeriems metams suplanuota 90 mln. eurų. Parengtą veiksmų planą numatoma pritaikyti naujoms aktualijoms – peržiūrėti turinį, perskirstyti lėšas. Taip pat numatoma informacinė kampanija, skirta geresniam visuomenės pasirengimui galimoms ekstremaliosioms situacijoms, taip pat piliečių atsparumo dezinformacijai didinimui.
PAGD kartu su savivaldybėmis per itin trumpą laiką atliko kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinai priedangai grėsmės atveju, inventorizaciją. Rezultatai rodo, jog Lietuvoje yra 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose laikiną prieglobstį galėtų gauti apie 1 mln. gyventojų. Pažymėtina, jog priedangą individualių namų ar daugiabučių rūsiuose, požeminėse perėjose ar automobilių stovėjimo aikštelėse gali rasti kiekvienas šalies gyventojas. Ketinama įteisinti prievolę įrengti priedangai skirtas patalpas naujai statomuose pastatuose, diskutuojama ir dėl privalomo renovuojamų namų rusių atnaujinimo ir pritaikymo priedangai.
Interaktyvus kolektyvinės apsaugos pastatų žemėlapis kartu su visa reikalinga informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms skelbiamas internetinėje svetainėje www.lt72.lt.
Vyriausybė priėmė nutarimą dėl būtinų atsargų kaupimo – jis įpareigoja valstybės institucijas ir savivaldybes kaupti ekstremaliosioms situacijoms būtinų priemonių rezervą, įskaitant asmeninės apsaugos priemones. Statutinės tarnybos taip pat įpareigotos kaupti atsargas ir užtikrinti veiklą iki 3 parų, sutrikus elektros ir kuro tiekimui.
ES lygiu toliau plėtojamas ir civilinės saugos rezervas „rescEU“. Šis rezervas būtų naudojamas tuo atveju, kai turimi valstybių narių nacionaliniai pajėgumai nepakankami. Rezervo „rescEU“ pajėgumai bus telkiami keliose valstybėse narėse ir juos bendrai finansuos ES.
