Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui.
Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų.

Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) - civetės katės.

Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą. 

SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo. 

Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS.

Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi.

Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija.

ECDC duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.  

Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui.

Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas.

Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių).

Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas. 

Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 14 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.  

Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis.

Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

• Sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiems COVID-19.
• Šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis.
• Vyresnio amžiaus asmenys bei sergantys lėtinėmis ligomis.

Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.

Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.

Vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, tad gyventojus raginame būti atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles. 

Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių.

Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio.

Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veido nenuplaunamomis rankomis.

Medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir naujojo koronaviruso (SARS-CoV-2) prevencijos priemonių viruso paveiktose teritorijose.

Tačiau vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl ji turi būti naudojama kartu su kitomis prevencijos priemonėmis: rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu. 

Medicininių kaukių dėvėjimas, kuomet nėra indikacijų,  sukelia klaidingą saugumo jausmą, kuomet gali būti pamirštos kitos svarbios prevencijos priemonės, tokios kaip rankų higiena. Be to, netaisyklingas kaukių dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą.

Medicinines kaukes rekomenduojama užsidėti pasireiškus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. Jos kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus ir gali apsaugoti šalia esančius žmones nuo galimo užsikrėtimo.

Jei sergantis asmuo medicininės kaukės dėvėti negali, kaukę rekomenduojama dėvėti jį slaugantiems asmenims.

• Kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad pilnai dengtų burną ir nosį ir surišti taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų;
• Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis;
• Nusiimdami kaukę nelieskite rankomis pačios kaukės, tik raštelius;
• Nusiėmus kaukę arba ją palietus, nusiplaukite rankas;
• Pakeiskite kaukę nauja kuomet dėvima tampa drėgna;
• Vienkartinių kaukių pakartotinai nenaudokite;
• Panaudotas vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo išmeskite.

Jei veido kaukė (chirurginė kaukė) yra dėvima, svarbi teisinga jos padėtis ant veido. Ją sureguliuoti (pritaikyti) metaliniu nosies spaustuku, kad būtų pasiektas tinkamas pritaikymas.

Kosėti ir čiaudėti privalome prisidengti nosį ir burną servetėle, jei jos neturime - sulenkta alkūne.

Įprastos medicininės kaukės rekomenduojamos naudoti asmenims, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų kvėpavimo takų sekretus, lašelius.

Šios kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra artimas kontaktas (vienas metras ir mažiau). Nuo virusų efektyviau apsaugo tik aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai).

Aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai) yra skirtos medicinos darbuotojams, kurie itin artimai kontaktuoja su sergančiais asmenimis ir jų išskiriamais biologiniais skysčiais. Paprastai jomis prekiauja specialią medicinos įrangą tiekiančios įmonės.

Aukšto filtravimo kaukės labai glaudžiai prigula prie veido, turi specialų filtrą (dviejų rūšių – tankesnį ir retesnį).

Medicininė kaukė yra pagaminta iš specialaus popieriaus, skirto mechaniškai sulaikyti kvėpavimo takų sekreto lašelius.

Rekomenduojama dėvėti kaukes viešose vietose. Daugiau informacijos čia.

Sezoninio gripo vakcina neapsaugo nuo koronaviruso sukeltos infekcijos.

Visos šalys ir teritorijos priskiriamos šalims, kuriose vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimas visuomenėje. tai yra, visos šalys yra rizikingos. 

Bendra situacija pateikiama Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/situation-reports/. 

Visi keliautojai, per pastarąsias dvi savaites buvę bet kurioje užsienio valstybėje, turi registruotis, užpildydami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą, 14 dienų privalo izoliuotis ir sekti savo sveikatos būklę.

Per šias 14-lika dienų būtina vengti socialinių kontaktų. Už taisyklių nesilaikymą gresia atsakomybė. 

Tuo laikotarpiu darbdavių prašoma suteikti galimybes žmonėms dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nedarbingumo išdavimo. 

Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą (anketą), patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19.

Be to, laikinai, kol baigsis COVID-19 plitimo grėsmė, izoliavimosi laikotarpiui nedarbingumo pažymėjimas išduodamas nuotoliniu būdu.

Tai reiškia, kad žmogui niekur vykti iš namų nereikia, taip nekeliant viruso platinimo grėsmės aplinkiniams, tiesiog užteka paskambinti šeimos gydytojui.

Tuo atveju, jei sveikatos stebėjimo metu išsivysto ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), nedelsiant skambinti telefonu 1808 (visą parą visoje Lietuvoje, nemokamai), pranešti apie susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų nurodymus. 

Jei per dvi savaites ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.

Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai.

Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, tačiau kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų. 

Siuntų gabenimas iš paveiktų teritorijų nėra draudžiamas, šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per ilgą nuotolį siunčiamas siuntas.

Visgi, rekomenduojame išpakavus siuntinį kruopščiai nusiplauti rankas, o išorinę pakuotę išmesti.