Jeigu žinosime, kaip elgtis nelaimės metu, būsime saugesni
Lapkričio 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) surengta praktinė konferencija „Saugumo kodas“. Joje gvildentos šalies gynybos, kibernetinio, ekonominio, psichologinio saugumo temos. Tarp jų, įvairių sričių ekspertai dalijosi įžvalgomis, kaip geriau pasirengti įvairioms ekstremaliosioms situacijoms. Apie tai kalbėjo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
Savo pranešime jis akcentavo pasirengimo svarbą, nes įvairių grėsmių ir pavojų metu daug ką gali lemti net sekundės. Pasak jo, tada ne laikas ieškoti atsakymų, kaip elgtis ar ką daryti. Visose ekstremaliosiose situacijose, ar tai būtų krizė, ar tai gamtinė, ar ekologinė, ar karo situacija, atsiranda resursų poreikis. Ir jeigu tų resursų neturime, tai stojame į ilgą eilę, kuriems jų reikia.
D. Gurevičius pateikė ne vieną konkretų pavyzdį, kad žmonės, nors ir žino, kaip pasirūpinti saugumu, dažnai to nedaro: „Tik po gaisro kaimynai nusiperka dūmų detektorių, nes tik tada gerai suvokiama, koks jis yra svarbus. Dingus elektrai susimąstoma, kad gal reikia turėti ir elektros generatorių ar vandens rezervą.“
Įvykus ekstremaliajai situacijai, turime veikti, o nepradėti ieškoti, ką reikėtų daryti. „Galime iš anksto pasižiūrėti, kokios grėsmės yra mūsų aplinkoje. Tokią informaciją galime rasti interneto svetainėje LT72, – sako D. Gurevičius. – Štai lapkričio 13 d. Lietuvoje vyks perspėjimo sirenomis sistemos patikrinimas, apie tai gausime perspėjimo pranešimus į telefonus. Kartais sulaukiama priekaištų, kad yra žmonių, kurie negirdėjo sirenų. Bet gal reikėtų pasitikrinti, kur yra artimiausia perspėjimo sirena gyvenamojoje ar darbo aplinkoje. Tai irgi galima susirasti minėtoje svetainėje skelbiamame žemėlapyje“.
Jis taip pat akcentavo, kad labai svarbu turėti planą, kaip elgsimės ekstremaliųjų situacijų metu, ką darysime. Ne tik planą A, bet ir planą B ar C. Ir tuos planus aptarti su šeimos nariais, kitais artimaisiais, taip pat sutarti, kokioje vietoj susitiksite. Privalu būti užsirašius ir artimųjų telefono numerius.
D. Gurevičius patarė pasirūpinti, kad ir automobilio bakas nebūtų pustuštis: „Nukrito rodyklė iki pusės, važiuoji į degalinę. Tada nereikės gaišti laiko. Įsivaizduokite, kad visiems vienu metu prireiktų degalų, bet tada jums jau nereikia stoti į eilę, nes turite pusę kuro bako. Tokį įprotį reikia išsiugdyti.“
„Mes kiekvienas esame valstybės pamatas. Jeigu žinosime, kaip elgtis nelaimės metu, mes visi būsime stipresni ir saugesni,“ – teigia jis.
Konferenciją „Saugumo kodas“ rengė naujienų portalas Lrytas kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH).