Infekcinių ligų padeda išvengti ir tinkamas patalpų vėdinimas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, kadangi jose ypač šaltuoju metu praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Mikrobinė tarša, šimtai virusų ir grybelių patalpose lemia įvairius sveikatos sutrikimus. Patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų būti 18–22 laipsniai šilumos.
Sumažina virusų plitimą
Vėdinimas vyksta tuomet, kai vidaus patalpų oras išleidžiamas į išorę, o iš lauko paimamas oras įleidžiamas į patalpas. Siekiant užkirsti kelią koronaviruso ar gripo viruso plitimui, būtina nepamiršti, kad tai viena iš apsisaugojimo priemonių ir būtina tinkamai vėdinti patalpas namuose.
Tai labai svarbu, kai sergantis koronaviruso sukelta liga ar gripu asmuo gyvena su kitais šeimos nariais.
Patalpų oro kokybei ypač jautrūs kūdikiai
Prasidėjus šildymo sezonui, dažnas reiškinys yra sausas patalpų oras. Specialistai pabrėžia, kad dėl sauso patalpų oro išdžiūsta akių ir nosies gleivinės, jos trūkinėja, be to atsiranda palanki terpė mikroorganizmams daugintis.
Tuo tarpu drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių. Trumpalaikis pelėsių pažeistų medžiagų poveikis gali pasireikšti galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu.
Esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių. Ypač jautrūs maži vaikai ir besilaukiančios moterys.
Poveikis gali pasireikšti neiškart
Dėl žmogaus fiziologinės veiklos produktų, išsiskiriančių kvėpuojant, prakaituojant, dažniausiai patalpų oras būna užterštas anglies dvideginiu, amoniaku, cheminėmis medžiagomis, kurios į patalpų orą patenka iš aplinkos (formaldehidu – iš baldų, buto apdailos medžiagų) bei iš įvairių bute naudojamų valiklių, oro gaiviklių. Tačiau ore esančių teršalų poveikis dažnai pajuntamas ne iš karto. Jis gali pasireikšti net po daugelio metų.
Oro kokybę galime pabloginti patys
Oro kokybę galime pabloginti naudojant įvairius smilkalus, deginant žvakes. Smilkalų sudėtyje yra kietųjų dalelių, kurios itin lengvai patenka į plaučius ir sunkiai pasišalina iš organizmo. Šie teršalai gali sukelti ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus.
Dėl dulkių ir kitų dalelių žmogus gali susirgti ūmiu akių ar gerklės uždegimu. Esant per didelei anglies dvideginio koncentracijai, jaučiamas silpnumas, skauda galvą.
Vėdinti – bent du kartus per dieną
Nuo užteršto oro keliamos grėsmės nėra apsaugotas nė vienas žmogus, todėl NVSC specialistai primena patalpų vėdinimo svarbą bei svarbiausius patalpų oro kokybės užtikrinimo principus, kurie ypač aktualūs šaltuoju metų sezonu:
1. Patartina kambarius vėdinti nors du kartus per dieną – ryte ir vakare.
2. Vėdinti reikėtų plačiai atvėrus langą (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros). Efektyviausia vėdinti visą butą išėjus arba visiems namiškiams susirinkus į vieną patalpą. Tuomet per trumpą laiką skersvėjo pagalba „sunkus“ oras bus pakeistas šviežiu.
3. Ypač gerai reikia vėdinti sanitarinius mazgus, virtuvę, palėpę, rūsį.
4. Gyvenamosiose patalpose nereikėtų džiovinti skalbinių.
5. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Namuose, sumažėjus drėgmės kiekiui, gali pasitarnauti oro drėkintuvai.
6. Patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų būti 18–22 °C
