Epidemiologai: praėjusią savaitę protrūkių kreivės kilimas nuosaikus
Paskutiniąją rugsėjo savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas stabilizavosi. Fiksuotas nežymus – aštuonis proc. – siekęs augimas, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės teigimu, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis, stebimi situacijos protrūkių žemėlapyje stabilizavimosi ženklai.
„Pastaruoju metu fiksavome 30-40-ies proc. aktyvių protrūkių augimo tendencijas kas savaitę. Tad praėjusi savaitė išsiskiria gerąja prasme, nes matome kreivės plokštėjimą. Jį fiksuojame ir ugdymo įstaigose, kur, nors aktyvių protrūkių augimas ir buvo, bet nesiekė dešimtadalio“, – sako G. Aleksienė.
Dėl to, anot jos, dabar itin svarbu atsižvelgti į rekomendaciją dėl nuotolinio darbo. „Stebime, kad virusas cirkuliuoja ratu, į kurį per šeimų narius yra įtraukiamos ugdymo įstaigos ir darbovietės.
Paprastai tariant, infekcija atkeliauja į šeimas iš skirtingų socialinių aplinkų ir toliau yra skleidžiama į kitas socialines aplinkas, kur dirba, mokosi ar lankosi tų šeimų nariai.
Tad nuotolinis darbas yra ta galimybė, kai galime uždaryti tam tikrus viruso plitimo kelius, pristabdyti tokį viruso cirkuliavimą ratu. Jei yra galimybė, primygtinai rekomenduojame prioritetą teikti nuotoliniam darbui“, – pabrėžė gyd. epidemiologė.
Protrūkių struktūroje reikšmingų pokyčių nestebima
Praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių buvo registruota ugdymo įstaigose. 325 protrūkiai sudarė beveik 60 proc. visų šalyje registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių. Lyginant su 38-ąja metų savaite, protrūkių struktūra nepasikeitė – absoliučią daugumą, t. y. apie 88 proc., sudarė protrūkiai, registruoti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose.
Daugiausia aktyvių protrūkių ugdymo įstaigose fiksuota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, mažiausia –Tauragės, Utenos ir Alytaus apskrityse.
Aktyvių protrūkių prieaugį epidemiologai praėjusią savaitę registravo ir gydymo įstaigose. Čia fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių protrūkių (61) nei savaitę prieš tai (45).
Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gamybos, prekybos, maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto, žemės ūkio įmonėse, paslaugų sektoriuje. 39-ąją metų savaitę protrūkių prieaugis šiuose sektoriuose buvo nežymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.
Tuo metu, protrūkių mažėjimo tendencijos paskutiniąją rugsėjo savaitę buvo stebimos siuvimo įmonėse, taip pat socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Atitinkamai registruoti penki (prieš savaitę – šeši) ir 11 (prieš savaitę – 12) aktyvių COVID-19 ligos protrūkių.
Epidemiologų vertinimu, tai, kad išvengiama protrūkių susiformavimo tokio profilio įstaigose, kuriose praėjusį rudenį buvo įsiplieskę dideli protrūkiai, yra ne tik geras ženklas, bet ir puikus pavyzdys, kokią svarbą epidemiologinei situacijai turi vakcinacija.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 546 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 504 protrūkiai.
NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 m. galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.
