
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas: kam jis privalomas ir kaip jį parengti?
Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau klausimų iš įvairių organizacijų apie ekstremaliųjų situacijų valdymo planus: ar toks planas yra privalomas, kokioms įmonėms jis taikomas, kas turi jį rengti, ar planą reikia derinti ar tvirtinti institucijose, kaip dažnai jis turi būti atnaujinamas? Šie klausimai rodo augantį įstaigų ir ūkio subjektų sąmoningumą ir poreikį geriau suprasti teisės aktų reikalavimus bei praktinius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms aspektus.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra savivaldybių institucijų, įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiksmų bei priemonių planas, užtikrinantis materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą bei valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Kas privalo jį turėti, kada ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra būtinas, kokie pagrindiniai jo rengimo principai ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, siekiant užtikrinti organizacijos veiklos tęstinumą ir darbuotojų saugumą?
Kas privalo turėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą?
Planus privalo turėti įstaigos ir ūkio subjektai, atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1c420e00875e11ed8df094f359a60216/asr):
- kultūros ir archyvų įstaigos: nacionaliniai muziejai, valstybinės reikšmės bibliotekos, valstybės archyvai ir kt.,
- sveikatos priežiūros įstaigos: visos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo pavaldumo),
- socialinių paslaugų įstaigos: kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų ir gyventojų),
- švietimo įstaigos: formaliojo švietimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų ir mokinių/auklėtinių).
- ūkio subjektai (įmonės):
- pavojingų ar didelių kiekių atliekų tvarkytojai, sąvartynų operatoriai, medicininių atliekų tvarkytojai,
- įmonės, savo veikloje naudojančios 3-ios arba 4-os grupės biologines medžiagas,
- įmonės, laikančios daugiau kaip 200 tonų degių medžiagų,
- centralizuoto šilumos tiekimo paslaugų teikėjai (daugiau kaip 3000 vartotojų arba 1/4 savivaldybės teritorijos),
- didelių tvenkinių/vandens kaupimo baseinų valdytojai,
- nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės.
Kas turi būti numatyta planuose?
Planai (išskyrus sveikatos priežiūros įstaigų) rengiami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintu Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašu (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c04a5954f84311ef8619bb348379608d). Juose privalo būti numatyta:
- pavojų ir rizikos analizės vertinimas,
- materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimo ir valdymo tvarka,
- konkretūs darbuotojų ir atsakingų asmenų veiksmai bei priemonės gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms,
- ryšių palaikymo ir visuomenės (ar darbuotojų) informavimo procedūros.
Kas derina ir tvirtina planus?
Planų projektai turi būti suderinti su atsakingomis institucijomis prieš juos patvirtinant įstaigos ar įmonės vadovui:
- sveikatos priežiūros įstaigos planus rengia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/51e94bf1ac3611efaae6a4c601761171/asr) ir derina su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija,
- kitos įstaigos ir ūkio subjektai planų projektus derina su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.
Reikia konsultacijos?
Kilus klausimų dėl planų rengimo ar derinimo, galite kreiptis į:
- savo savivaldybės parengties pareigūną,
- trumpuoju konsultacijų numeriu 1856.

