Civilinei saugai ir krizių valdymui – ypatingas dėmesys Lietuvoje ir ES
Neformaliame ES vidaus ministrų susitikime Prancūzijoje dalyvaujanti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį į pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir civilinės saugos svarbą bei pristatė Lietuvos patirtis ir veiksmus, siekiant gerinti krizių valdymą bei koordinavimą.
Pasak ministrės, geopolitiniai iššūkiai – Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka, panaudojant migrantus, agresyvus Rusijos karinės jėgos demonstravimas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje, nesaugios Astravo atominės elektrinės eksploatavimas – įpareigoja nelaimių prevencijai, o taip pat ir parengties bei reagavimo priemonėms skirti ypatingą dėmesį.
„Nenuspėjama kaimynystė – užkoduotos ekstremalios situacijos ne tik Lietuvai, bet visai Europos Sąjungai. Stipriname pasirengimą jų valdymui nacionaliniu lygmeniu, tačiau turime koordinuotai veikti ir visos Europos mastu“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė pažymi, kad ilgus metus ekstremalių situacijų valdymui ir civilinei saugai nebuvo skiriama deramo dėmesio, todėl dabar, tvyrant realioms grėsmėms, reikia imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų.
Stiprindama ekstremalių situacijų valdymą ir koordinavimą centriniu lygmeniu Vidaus reikalų ministerija aktyviai įsitraukė į integruoto krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo modelio kūrimą, kurio tikslas – sutelkti kompetencijas, parengties, atsparumo ir krizių valdymo išteklius bei įgūdžius.
Vyriausybė nutarė, jog siekiant užtikrinti nepertraukiamą veiklą nutikus ekstremaliajai situacijai, valstybės ir savivaldybių institucijos privalės kaupti būtinų priemonių rezervą.
Taip pat kryptingai vykdomas pasirengimas Astravo AE keliamoms grėsmėms – parengtas priemonių planas, pagal kurį 5 metų laikotarpiui numatyta skirti virš 90 mln. eurų parengčiai stiprinti. Taip pat rengiamos periodinės pratybos. Vertinant tai, kad savivalda yra pirminė civilinės saugos atrama ir grandis, Vidaus reikalų ministerija inicijavo darbo grupę iš 17 savivaldybių, esančių arčiausiai Astravo AE, ir šiame formate reguliariai aptaria aktualius parengties ir civilinės saugos klausimus.
Informacijos apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms šalies gyventojai gali rasti specialiame tinklapyje www.lt72.lt. Taip pat sukurta gyventojų perspėjimo sistema, prieinama mobiliuosiuose telefonuose. Ištikus grėsmei ar nelaimei, skambėtų sirenos ir į mobiliuosius telefonus būtų siunčiami įspėjamieji pranešimai, pateikiantys rekomendacijas ar būtinų veiksmų eigą.
Pastangos stiprinti prevencijos, pasirengimo ir reagavimo pajėgumus didinamos ir ES lygiu. ES civilinės saugos mechanizmo įgyvendinimas yra svarbus valstybių narių solidarumo ir susitelkimo nelaimių akivaizdoje pavyzdys. Per pastaruosius 2 metus Lietuva per šį mechanizmą pagalbą teikė 17 kartų. Susidūrusi su hibridine ataka ir neteisėtų migrantų srautais iš Baltarusijos per šį mechanizmą Lietuva 2021 m. liepos-spalio mėn. sulaukė pagalbos siūlymų iš 20 šalių.
ES lygiu toliau plėtojamas ir civilinės saugos rezervas „rescEU“. Šis rezervas būtų naudojamas tuo atveju, kai turimi valstybių narių nacionaliniai pajėgumai nepakankami. Rezervo „rescEU“ pajėgumai bus telkiami keliose valstybėse narėse ir juos bendrai finansuos ES. Lietuva siekia pajėgumų, skirtų atsakui į CBRN (cheminio, biologinio, radiologinio ar branduolinio) incidentus, telkimo (centro steigimo). Šiuo metu Lietuva kuria nacionalinius CBRN pajėgumus – švarinimo modulius.
Civilinės saugos klausimams ypatingą dėmesį skiria ir pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Prancūzija.
