- LT72 programėlė
- Nedelsk – parsisiųsk dabar
- Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112
- El. paštas - [email protected]
- tel. 1856
Oro pavojus: ką svarbu žinoti?
Šiame puslapyje rasite visą svarbiausią informaciją apie oro pavojų: perspėjimų kategorijas, jų reikšmes ir rekomendacijas, kaip elgtis skirtingose situacijose gavus perspėjimo pranešimą.
Oro pavojus gali būti paskelbtas tuomet, kai nustatoma arba tikėtina, kad Lietuvos oro erdvėje gali atsirasti ar jau yra objektų, galinčių kelti grėsmę žmonių saugumui. Tokiais atvejais gyventojams siunčiami perspėjimo pranešimai, kuriuose nurodomas grėsmės lygis ir rekomenduojami veiksmai.
Susipažinti su rekomendacijomis svarbu dar prieš gaunant perspėjimą – žinojimas, ką daryti konkrečioje situacijoje, padeda greičiau priimti sprendimus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.
Svarbu: gavę perspėjimo pranešimą visada vadovaukitės jame pateiktais nurodymais. Rekomendacijos šiame puslapyje skirtos padėti geriau pasirengti skirtingoms situacijoms, tačiau konkrečioje situacijoje pirmiausia vykdykite perspėjimo pranešime pateiktus nurodymus.
Pagrindinė informacija ir rekomendacijos
1. Perspėjimo pranešimų apie oro pavojų kategorijos
Šiuo metu Lietuvoje naudojamos keturios perspėjimo pranešimų apie oro pavojų kategorijos:
1 – GELTONA (tikėtinas oro pavojus).
Šis perspėjimas reiškia, kad tikėtinas oro pavojus, tačiau pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra.
Ką daryti gyventojams, gavus šį perspėjimo pranešimą:
Gyventojai turėtų išlikti ramūs, nusimatyti saugias vietas (rūsį, vonios kambarį, sandėliuką, kitą patalpą be langų) ar priedangas, sekti oficialią informaciją ir tolesnius pranešimus, reikalui esant, būti pasirengę reaguoti.
2 – GELTONA PO RAUDONA (tikėtinas oro pavojus, kai pranešimas gaunamas po perspėjimo apie oro pavojų ir objektų, galinčių kelti pavojų, šiuo metu ore nėra)
Šis perspėjimas reiškia, kad tikėtinas oro pavojus, tačiau pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra.
Ką daryti gyventojams, gavus šį perspėjimo pranešimą:
Rekomenduojama likti saugiose vietose ar priedangose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą (balto).
3 – RAUDONA (oro pavojus)
Šis perspėjimas reiškia, kad objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad įskris į Lietuvos oro erdvę ir gali kelti grėsmę.
Ką daryti gyventojams, gavus šį perspėjimo pranešimą:
Gyventojai nedelsdami turi vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus: skubėti į artimiausią saugią vietą (rūsį, vonios kambarį, sandėliuką, kitą patalpą be langų) arba priedangą, sekti LRT informaciją ir tolesnius perspėjimo pranešimus.
ir 4 – BALTA (oro pavojaus nėra).
Ką daryti gyventojams, gavus šį pranešimą:
Gyventojai gali palikti saugias vietas ir priedangas, bet skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
SVARBU: apie kiekvieno pavojaus (kiekvienos spalvos kategorijos) pabaigą gyventojai yra perspėjami atskiru pranešimu. Negavę pranešimo, jog pavojaus lygis pasikeitė arba pavojaus neliko, tęskite paskutinių nurodymų vykdymą.
2. Kuo skiriasi priedanga, saugi vieta ir kolektyvinės apsaugos statinys?
Priedanga – vieta, skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai oro pavojaus metu. Visos priedangos pažymėtos specialiu ženklu (geltonas kvadratas su užrašu „Priedanga“).
Saugi vieta – vieta, kuri gali suteikti apsaugą, kai netoliese nėra priedangos. Tai gali būti rūsys, vidinis sandėliukas, koridorius ar vonios kambarys be langų, taip pat vieta, atitinkanti dviejų sienų taisyklę (tarp žmogaus ir pastato išorės turi būti bent dvi sienos). Venkite langų, balkonų, liftų ir atvirų erdvių. Patalpos, esančios paskutiniame pastato aukšte – netinka.
Kolektyvinės apsaugos statinys – savivaldybės numatyta vieta gyventojams apsistoti ilgesnį laiką ekstremaliųjų situacijų, evakuacijos ar karo metu. Tokie statiniai skirti ne tik apsaugai, bet ir būtiniausių poreikių užtikrinimui. Šie statiniai žymimi specialiu ženklu (mėlynas trikampis oranžiniame kvadrate). Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
3. Ar visada būtina vykti į oficialią priedangą?
Ne. Jei netoliese nėra priedangos, rinkitės kitą saugią vietą – rūsį, požeminę patalpą arba vietą, atitinkančią dviejų sienų taisyklę. Svarbiausia kuo greičiau pasitraukti iš pavojingos vietos ir pasirinkti aplinkoje saugiausią prieglobstį.
4. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?
Pagrindinė informacija apie tai, ką turite daryti konkrečioje situacijoje, visada nurodoma jūsų gautame perspėjimo pranešime į mob. telefoną. Gavus pranešimą svarbu jį atidžiai perskaityti ir vykdyti pateiktus nurodymus.
Priklausomai nuo situacijos ir grėsmės lygio, gyventojams gali būti rekomenduojama pasirengti galimam pavojui, likti saugioje vietoje ar priedangoje arba nedelsiant vykti į priedangą ar kitą saugią vietą.
Šiuo metu Lietuvoje naudojamos keturios perspėjimo pranešimų apie oro pavojų kategorijos:
Geltona (tikėtinas oro pavojus) – gyventojai turėtų išlikti ramūs, nusimatyti saugias vietas ar priedangas, sekti oficialią informaciją ir tolesnius pranešimus.
Geltona po raudonos – rekomenduojama likti saugiose vietose ar priedangose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą (balto).
Raudona (oro pavojus) – gyventojai nedelsdami turi vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus, vykti į artimiausią saugią vietą arba priedangą ir sekti oficialią informaciją.
Balta (oro pavojaus nėra) – gyventojai gali palikti saugias vietas ir priedangas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti informaciją.
Svarbu: apie kiekvieno pavojaus lygio pasikeitimą arba pavojaus pabaigą gyventojai informuojami atskiru perspėjimo pranešimu. Negavę naujo pranešimo, tęskite paskutinių nurodymų vykdymą.
5. Ką pasiimti einant į priedangą ar saugią vietą?
Jeigu turite laiko ir tai nesukelia papildomo pavojaus, pasiimkite mobilųjį telefoną, įkroviklį arba išorinę bateriją, asmens dokumentą, būtiniausius vaistus ir geriamojo vandens. Tačiau svarbiausia – nedelsti ir kuo greičiau pasiekti saugią vietą.
6. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų būnant lauke?
- Kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą ir ten pasislėpkite. Tai gali būti ne tik priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita apsaugą galinti suteikti vieta.
- Be būtino reikalo neikite į gatvę ir nejudėkite atvirose erdvėse.
- Stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems, draugams ar pažįstamiems mobiliojo ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Norėdami susisiekti su artimaisiais, geriau rašykite žinutes.
- Skambinkite tik tada, kai reikia pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
- Nuolat sekite per visuomenės informavimo priemones perduodamą oficialią informaciją, nes keičiantis situacijai gali kisti ir rekomendacijos.
- Išlikite pasislėpę, kol gausite pranešimą, kad oro pavojaus nėra (balta kategorija).
- Nepasiduokite panikai – elkitės ramiai, susikaupkite ir vykdykite pateikiamus nurodymus.
- Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų. Joks kadras nėra vertas jūsų gyvybės.
7. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant mieste?
- Nepanikuokite. Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių ir nekeldami pavojaus kitiems eismo dalyviams, ramiai važiuokite link artimiausios priedangos.
- Jeigu galimybės pasiekti priedangą nėra, ieškokite artimiausios vietos, galinčios suteikti apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos poveikio – tvirto pastato, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos, rūsio ar kitos saugesnės vietos.
- Nestabdykite staiga važiuojamojoje dalyje ir nepalikite transporto priemonės vietose, kuriose galite trukdyti eismui ar sukelti papildomą pavojų.
- Venkite sustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros objektų, karinės paskirties objektų, didelių žmonių susibūrimo vietų ar kitose galimai pavojingose teritorijose.
- Pasiekę saugesnę vietą, išjunkite variklį, palikite transporto priemonę ir eikite į priedangą arba pastato vidų.
8. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant užmiestyje?
- Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, neviršydami leistino greičio ir nestabdydami staiga, įvertinkite aplinką.
- Jeigu nematote ar negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiai tęskite kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti – gyvenvietės, pastato, požeminės perėjos ar kitos saugesnės vietos.
- Jeigu matote žemai skrendantį objektą, girdite sprogimus ar kitus akivaizdžius pavojaus požymius, saugiai sustokite už važiuojamosios dalies ribų, išjunkite variklį ir, jei įmanoma, palikite transporto priemonę.
- Automobilis ar kita transporto priemonė nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų poveikio ir gali užsidegti.
- Jei netoliese nėra priedangos, pastato ar kitos saugesnės vietos, pasitraukite nuo transporto priemonės ir ieškokite vietovės reljefo nelygumų – griovio, pylimo, įdubos ar kitos žemiau esančios vietos, galinčios sumažinti skeveldrų ir smūgio bangos poveikį.
- Atsigulkite ant žemės, prisidenkite galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukite, kol pavojus praeis arba bus pateikta oficiali informacija.
- Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, laikykitės žemiau langų linijos ir rankomis ar turimomis priemonėmis prisidenkite galvą bei kaklą.
- Įsijunkite Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus, sekite gyventojams teikiamą informaciją ir vykdykite valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.
9. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų viešajame transporte?
- Vadovaukitės vairuotojo nurodymais (atsakinga organizacija privalo būti nusimačiusi veiksmų, tokiais atvejais, planus ir instrukcijas bei su jomis supažindinusi savo darbuotojus), netrukdykite vairuotojui ir nereikalaukite sustoti jums norimoje vietoje.
- Sustojus autobusui ir išlipus iš jo kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą. Tai gali būti nebūtinai priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminės pėsčiųjų perėjos, tuneliai, rūsiai ir pan.) ir ten pasislėpkite. Be ypatingos priežasties neišeikite į gatvę.
10. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų darbo vietoje ar kitame pastate?
- Gavus pranešimą vadovaukitės įstaigų vadovų, įpareigotų atstovų nurodymais.
- Jeigu tokių negavote, nedelsiant palikite darbo ar kitą vietą ir eikite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.
- Jei priedangos arti nėra, tame pastate, kuriame esate, naudokitės kita saugia patalpa – rūsiu, cokoliniu aukštu, ar kita patalpa be langų, kurią nuo lauko skirtų dvi sienos.
- Jeigu privalote likti patalpoje su langais – pasitraukite nuo langų kuo toliau. Langas – pavojingiausia vieta.
- Išlikite pasislėpę, kol negausite pranešimo, kad atšauktas pavojus.
11. Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų masinio renginio metu atviroje teritorijoje?
- Nedelsdami vykdykite renginio organizatorių, apsaugos darbuotojų, policijos ar gelbėjimo tarnybų nurodymus. Renginių organizatoriai turi būti iš anksto numatę veiksmų algoritmus ir evakuacijos tvarką įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais, todėl jų nurodymai yra svarbiausias orientyras tokioje situacijoje (apačioje pateikiame daugiau bendrų rekomendacijų, tačiau bet kokiu atveju, jei renginio organizatorius nurodo elgtis kitaip – privalote vadovautis jų nurodymais).
- Išlikite ramūs, nepanikuokite ir nekelkite papildomos sumaišties aplinkiniams. Nebėkite chaotiškai ar prieš žmonių srautą – tai gali sukelti pavojingas spūstis ir sužeidimus.
- Kuo greičiau pasitraukite iš atviros teritorijos į saugesnę vietą. Pirmiausia rinkitės artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, požeminę perėją, rūsį ar kitą tvirtą mūrinį ar gelžbetoninį pastatą.
- Jeigu priedangos greitai pasiekti negalite, ieškokite vietos, kuri bent iš dalies apsaugotų nuo skeveldrų ir smūgio bangos – reljefo pažemėjimo, griovio, pylimo, sienos ar kitos tvirtos uždangos.
- Venkite atvirų aikščių, scenų, stiklinių konstrukcijų, reklaminių stendų, apšvietimo bokštų, laikinų statinių ir kitų objektų, kurie gali griūti ar sužeisti skeveldromis.
- Nesibūriuokite vienoje vietoje ir nesustokite stebėti oro taikinių, dronų ar sprogimų.
- Neikite prie nukritusių objektų ar jų nuolaužų, jų nelieskite ir apie juos praneškite telefonu 112.
- Jeigu sprogimai ar ataka prasideda netikėtai ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, nedelsdami gulkitės ant žemės, rankomis prisidenkite galvą ir kaklą. Po pirmųjų smūgių, kai tik bus saugu, kuo greičiau judėkite į saugesnę vietą.
- Jei esate su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ar asmenimis su negalia, padėkite jiems evakuotis ir nepalikite vienų.
- Vadovaukitės perspėjimo pranešimų nurodymais (kuriuos gaunate į savo mob. telefonus, įsitikinkite, jog ši funkcija aktyvuota – ČIA), LT72 interneto svetainėje pateiktomis rekomendacijomis, Lietuvos radijo ir televizijos bei kitų oficialių informavimo kanalų informacija, vykdykite atsakingų institucijų nurodymus.
- Prisiminkite, kad apie pavojaus pabaigą gyventojai yra perspėjami atskiru pranešimu. Negavę pranešimo, jog pavojaus lygis pasikeitė arba pavojaus neliko – tęskite paskutinių nurodymų (tai būna nurodyta perspėjimo pranešimo tekste) vykdymą.
- Dar kartą primename: masinio renginio metu gyventojų saugumas pirmiausia priklauso nuo organizuoto ir koordinuoto veikimo. Todėl gavus perspėjimą svarbiausia ne savarankiškai ieškoti sprendimų, o laikytis renginio organizatorių ir atsakingų tarnybų nurodymų. Jie yra įvertinę konkrečios vietos ypatumus ir numatę saugiausius veiksmus tokiai situacijai.
12. Kaip elgtis ugdymo įstaigose oro pavojaus metu?
- Gavus pranešimą apie oro pavojų, ugdymo įstaigos mokinius turi nedelsiant nukreipti į priedangas ar kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
- Ugdymo įstaiga negali kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol negautas pranešimas apie pavojaus pabaigą.
- Tėvai neturi vykti į mokyklas ir prašyti išleisti vaikų oro pavojaus metu.
- Mokiniai, darbuotojai ir kiti įstaigoje esantys asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangose ar kitose saugiose vietose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.
- Priedangoje būtina patikrinti, ar yra visi mokiniai, turėti klasės sąrašą, prižiūrėkite emocinę vaikų būseną, telefonais naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų apkrauti ryšio tinklai.
- Taip pat rekomenduojama turėti pirmosios pagalbos rinkinį, geriamojo vandens, žibintuvėlį, antklodžių.
- Ugdymo įstaigos turi užtikrinti tinkamą komunikaciją su tėvais – informuoti, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, paprašyti tėvų nesiimti veiksmų iki atskiro pranešimo.
- Ugdymo įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad mokykla turėtų galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame būtų aiškiai numatyti veiksmai įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, įskaitant ir oro pavojų.
- Darbuotojai privalo būti supažindinti su ekstremaliųjų situacijų valdymo planu ir jame nustatytomis procedūromis bei rekomendacijomis, kaip elgtis įvairių situacijų metu.
- Būtina užtikrinti, kad perspėjimo atveju reagavimas vyktų nedelsiant ir organizuotai.
13. Ar reikia vykti pasiimti vaiko iš mokyklos ar darželio?
Ne. Gavus perspėjimą apie oro pavojų ugdymo įstaigos vykdo savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir nukreipia vaikus į saugias vietas arba priedangas. Tėvai neturėtų vykti į mokyklą ar darželį, kol nėra gautas pranešimas apie pavojaus pabaigą arba kiti oficialūs nurodymai.
14. Ką daryti pastebėjus droną?
- Išlikite budrūs ir ramūs.
- Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
- Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
- Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
- Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
- Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
- Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
- Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
- Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
- Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
- Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.
15. Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?
- Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
- Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
- Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
- Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
- Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
- Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
- Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
- Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
- Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
- Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.
16. Kada galima palikti priedangą ar saugią vietą?
Priedangą ar saugią vietą palikite tik gavę perspėjimo pranešimą apie pavojaus pabaigą (balta kategorija) arba kitus oficialius atsakingų institucijų nurodymus. Negavę naujo pranešimo, tęskite paskutinių nurodymų vykdymą.
17. Ar galiu pasitikrinti, kokie perspėjimo pranešimai buvo siunčiami?
Taip. Visų gyventojams išsiųstų perspėjimo pranešimų archyvą galite rasti LT72 interneto svetainės skiltyje „Išsiųsti pranešimai“ (spausti ČIA). Joje skelbiami perspėjimo pranešimai, kurie buvo siunčiami gyventojams dėl galimų ar susidariusių pavojų.
Ši skiltis gali būti naudinga norint pasitikrinti, ar konkrečiu metu buvo siunčiamas perspėjimo pranešimas jūsų savivaldybei, apskričiai ar visai Lietuvai.
18. Kodėl negavau perspėjimo pranešimo?
Jeigu perspėjimo pranešimo negavote, rekomenduojama patikrinti telefono nustatymus ir įsitikinti, kad perspėjimo pranešimų (korinės transliacijos) funkcija yra aktyvuota. Taip pat svarbu, kad telefonas būtų įjungtas ir jo programinė įranga būtų atnaujinta.
Telefono aparatuose, kuriuose naudojamos dvi SIM kortelės, korinio transliavimo funkcija visada nustatoma tik įjungus pirmąją SIM kortelę, kitaip perspėjimo pranešimų negausite.
19. Kur kreiptis, jei turiu klausimų apie oro pavojų ar pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms?
- Jeigu nerandate atsakymo LT72 svetainėje arba turite papildomų klausimų apie oro pavojų, priedangas, evakuaciją, civilinę, priešgaisrinę ar radiacinę saugą, galite kreiptis į visą parą veikiančią konsultavimo liniją 1856.
- Konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ja gali naudotis gyventojai, mokymo įstaigų ir įmonių vadovai bei visi, norintys daugiau sužinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir saugų elgesį jų metu.
- Konsultantai padės rasti patikimą informaciją, atsakys į rūpimus klausimus ir paaiškins, kur ieškoti papildomos informacijos. Taip pat galima kreiptis el. paštu [email protected].
- Svarbu: jei jums ar kitiems žmonėms gresia tiesioginis pavojus arba reikalinga skubi pagalba, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.