Civilinės saugos generalinių direktorių susitikimas Kipre: naujos strategijos, dirbtinio intelekto galimybės ir bendradarbiavimas
Balandžio 15–16 d., Nikosijoje (Kipro Respublika) įvyko 56-asis Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo šalių civilinės saugos generalinių direktorių susitikimas, kuriame dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla ir patarėja Tatjana Milkamanovič.
Europos Komisija pristatė 2025 m. kovo 25 d. priimtą komunikatą, kuriuo siekiama stiprinti ES požiūrį į gamtos gaisrų rizikos valdymą. Strategija grindžiama integruotu požiūriu, apimančiu visą gaisrų ciklą – nuo prevencijos ir pasirengimo iki reagavimo ir atstatymo („build back better“ principas), taip pat skirtingų politikos sričių ir valdymo lygmenų koordinavimą. Pabrėžta, kad gaisrų rizika ES didėja dėl klimato kaitos, ilgėjančio sezono ir ekstremalių oro sąlygų, o metiniai nuostoliai siekia apie 2,5 mlrd. eurų. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra klimato kaita (dažnėjančios karščio bangos ir sausros), netvari žemėtvarka bei žmogaus veikla, lemianti didžiąją dalį gaisrų.
Lietuva pristatė diegiamą miškų gaisrų monitoringo sistemą, kuri iki 2027 m. pabaigos apims visų Lietuvos miškų stebėseną, vykdomas prevencines priemones, taip pat pradėtus darbus kuriant antžeminius gaisrų gesinimo modulius, siekiant prisidėti prie išankstinio dislokavimo (angl. pre-positioning) programos miškų gaisrų sezono metu didelio gaisringumo rizikos šalyse.
Dalyviai aptarė dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes civilinėje saugoje: dirbtinis intelektas gali padėti greičiau nustatyti gamtinius pavojus, modeliuoti scenarijus, analizuoti nelaimes, apdoroti duomenis, atpažinti dezinformaciją ir kurti komunikaciją skirtingomis kalbomis. Tačiau išlieka rizikų, tokių kaip dirbtinio intelekto panaudojimas retų įvykių atvejais arba esant ribotiems duomenims, didesnė galimo duomenų nutekėjimo rizika, taip pat pasitikėjimas dirbtiniu intelektu gali sumažinti pasitikėjimą institucijomis, daryti įtaką socialinio jautrumo sumažėjimui. Dirbtinis intelektas gali padėti sprendimų priėmimo procese, bet niekada nepakeis sprendimų priėmėjų.
Darbo grupėse vyko diskusijos dėl konkrečių investicijų poreikių. Lietuva pristatė ilgalaikius prioritetus pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.
Norvegijos atstovai susitikimo dalyvius supažindino su nacionaline civilinio ir karinio bendradarbiavimo patirtimi. 2026 m. Norvegijoje paskelbti visuotinės gynybos metais, siekiant sustiprinti gebėjimus užkardyti, valdyti ir reaguoti į saugumo iššūkius, apimant didelio masto įvykius ir karą.
Tarpsektorinės iniciatyvos apima teisinio reguliavimo peržiūrą ir reikalingų procedūrų parengimą, rekomendacijas vietos ir regiono lygmens institucijoms dėl pasirengimo kariniams scenarijams ir planavimo, visuotinės gynybos pratybų organizavimą ir kompetencijų stiprinimą, gyventojų informavimą.
Taip pat buvo pristatyta Airijos pirmininkavimo programa civilinės saugos srityje. Pagrindinis dėmesys bus skirtas deryboms dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento projekto dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir Sąjungos paramos pasirengimui ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimui į jas, o civilinės saugos seminare bus aptartas ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikis energetikos, telekomunikacijų ir vandens infrastruktūrai.