Gyventojų evakavimo punktai, kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos
Gyventojų evakavimo punktai
Evakavimo punktų žemėlapis pateikiamas žemiau (konkreti nuoroda: https://www.google.com/maps/d/u/2/edit?mid=19upH-xeZnWn49-EWdrcY3fsIISFEkt4&usp=sharing)
Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose, išvežami į saugias teritorijas. Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad visi privalės evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, galės tai daryti savarankiškai.
Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik tuomet, kai gyventojai evakuojami iš cheminėmis ar radiologinėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kai reikia patikrinti evakuojamųjų gyventojų užterštumą bei pašalinti esamą taršą (atlikti sanitarinį švarinimą). Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Jeigu gyventojai evakuojami iš neužterštų teritorijų, evakuojamųjų judėjimas vyksta tiesiai į priėmimo punktus.
Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys gyventojai. Ten jie bus pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Jose bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Šių ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuos savivaldybės (į kurią evakuojami žmonės) gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.
Gyventojų evakavimo (surinkimo, priėmimo) punktuose gyventojams teikiamos paslaugos:
- aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu
- aprūpinimas medikamentais
- aprūpinimas švariais drabužiais
- pirmosios ir skubiosios medicinos pagalba
- psichologinė ir socialinė pagalba
- viešosios tvarkos užtikrinimas
- galimybė informuoti artimuosius, giminaičius apie buvimo vietą
Kolektyvinės apsaugos statiniai
Kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis pateikiamas žemiau (konkreti nuoroda: https://www.google.com/maps/d/u/2/edit?mid=1uw3lqgrSLk–WH8qFJdPSH0U4r278KE&usp=sharing)
- Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
- Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
- Žemėlapyje susiraskite arčiausiai jūsų namų ar darbovietės esantį kolektyvinės apsaugos statinį.
- Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius. Jų sąrašus rasite čia.
- Lankstinuką apie kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia.
Priedangos
- Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).
- Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.
- Priedangai tinkamos gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.
Apie priedangų parinkimą ir ženklinimą daugiau galite skaityti paspaudę šią nuorodą.
Priedangų žemėlapis pateikiamas žemiau (konkreti nuoroda: https://www.google.com/maps/d/u/2/edit?mid=1oF6AiFz_wggpOfuqr6wlKos9qSVjQiI&usp=sharing)
Kaip namo rūsyje įsirengti asmeninę priedangą?
- Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.
- Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti.
- Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.
- Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.
- Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.
- Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.
- Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.
- Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.