Svarbiausia taisyklė: generatorius rekomenduojama naudoti tik lauke ir tinkamu atstumu nuo pastato, nes uždaroje erdvėje labai greitai susidarytų pavojinga anglies monoksido koncentracija. Anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis, yra bespalvės, bekvapės ir labai nuodingos dujos. Žmogus jų negali pamatyti ar užuosti.

Elektros generatoriaus negalima naudoti:

• namo ar buto viduje,
• garaže, net jei garažo vartai atidaryti,
• rūsyje ar pusrūsyje,
• sandėliuke, dirbtuvėse ar ūkiniame pastate,
• balkone,
• pastogėje ar kitoje iš dalies uždaroje erdvėje,
• šalia atvirų langų, durų ar ventiliacijos angų.

Atidaryti langai ir durys neapsaugo nuo anglies monoksido. Šios pavojingos dujos gali patekti į gyvenamąsias patalpas ir sukelti mirtiną apsinuodijimą.

Generatorių rekomenduojama statyti lauke gamintojo nurodytu saugiu atstumu nuo pastatų. Išmetamosios dujos turi būti nukreiptos nuo namo, langų, durų ir ventiliacijos angų. Nestatykite generatoriaus prie pat sienos vien todėl, kad būtų patogiau prijungti laidus.

Kad nekiltų gaisras: 

• kuro nelaikykite gyvenamosiose patalpose, prie krosnių, katilų, šildytuvų, viryklių, atviros liepsnos ar kitų uždegimo šaltinių,
• naudokite tik jam skirtas specialias kuro talpyklas,
• talpyklas laikykite vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje,
• kuro talpyklą sandariai uždarykite,
• nerūkykite šalia jos,
• nepilkite kuro į veikiantį ar karštą generatorių, nes jis, patekęs ant įkaitusių variklio dalių, gali užsidegti,
• prieš pildydami išjunkite generatorių, leiskite varikliui atvėsti.

Nejunkite generatoriaus į namo elektros lizdą, mėgindami tiekti elektrą į visą namą. Tai gali sukelti elektros smūgį ir kelti pavojų žmonėms. Tai gali  atlikti tik kvalifikuotas specialistas. Naudokite tik generatoriaus instrukcijoje nurodytus lauko sąlygoms skirtus ilgintuvus, kurių leistina apkrova yra pakankama prijungtiems prietaisams, junkite tik atskirus elektros prietaisus. 

Nelaukite, kol elektra dings. Iš anksto perskaitykite generatoriaus naudojimo instrukciją, išbandykite generatoriaus paleidimą ir išjungimą, išsiaiškinkite, kaip saugiai papildyti kurą ir būtinai įsirenkite anglies monoksido ir dūmų detektorius.

The post Kaip saugiai naudoti elektros generatorių?  appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų būti ypač atsargių, nes pučiant stipresniam vėjui gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos, kristi dideli reklamos stendai. Todėl  nestatykite automobilių ir nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nes tai gali kelti pavojų gyvybei.

Sandariai uždarykite langus ir duris, pritvirtinkite balkone esančius daiktus, o esant galimybei, apie vėją informuokite savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Nelaimės atveju skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus.

The post Šeštadienį – pavojingos orų sąlygos, pagrindinės rekomendacijos gyventojams appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Veiksmai, gavus perspėjimą apie oro pavojų (perspėjimo pranešime būna nurodyta perspėjimo spalva):

Išsiųsti perspėjimo pranešimai gyventojams – https://lt72.lt/kategorija/pranesimai/

Priedangų žemėlapis – https://open.geodata.gov.lt/datasets/8a1e4b06ca714e2983b67c737c667abe_0/

Priedangų sąrašas – https://lt72.lt/priedangu-sarasas/

Daugiau rekomendacijų – https://lt72.lt/rekomendacijos-oro-pavojaus-atveju/

The post Ką daryti gavus perspėjimo pranešimą apie oro pavojų (veiksmai pagal pranešimo spalvą) appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus į įspėjimus reaguoti atsakingai ir iš anksto pasirūpinti savo bei turto saugumu.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos ekspertų, didžiausią pavojų audrų metu dažnai kelia ne tik pats meteorologinis reiškinys, bet ir neatsargus elgesys. Todėl gyventojus raginame nelaukti, kol audra prasidės, o iš anksto pasiruošti galimiems stipraus vėjo, krušos ar smarkaus lietaus padariniams.

Gyventojams rekomenduojama sandariai uždaryti langus ir duris, surinkti arba pritvirtinti lengvai vėjo pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Automobilių nepatartina palikti po medžiais, šalia reklaminių stendų ar kitų nestabilių konstrukcijų.

Audros metu saugiausia būti pastate. Jeigu esate lauke, nestovėkite po medžiais, prie elektros linijų, žaibolaidžių, metalinių bokštų ar reklaminių stendų. Venkite atvirų vietų, nebūkite prie vandens telkinių ir nesimaudykite.

Jeigu audra užklupo vairuojant, važiuokite ypač atsargiai, laikykite abi rankas ant vairo, mažinkite greitį ir jį rinkitės pagal esamas oro bei eismo sąlygas. Esant itin prastam matomumui ar stipriems vėjo gūsiams, rekomenduojama sustoti saugioje vietoje ir palaukti, kol pavojingiausia audros dalis praeis.

Daugiau rekomendacijų, kaip pasirengti audrai ir elgtis jos metu, gyventojai gali rasti LT72 interneto svetainėje – https://lt72.lt/rekomendacijos-ekstremaliu-oru-metu/

Artimiausių orų prognozes galite rasti – https://www.meteo.lt/?area=vilnius-rasos

Jeigu užfiksavote pavojingą meteorologinį reiškinį – krušą, škvalą, smarkų lietų ar kitą reiškinį – kviečiame pasinaudoti platforma stebiu.meteo.lt ir pasidalinti savo stebėjimais. Gyventojų pateikiama informacija padeda meteorologams operatyviau vertinti situaciją ir tikslinti informaciją apie pavojingus reiškinius.

Meteo LT ir PAGD ragina gyventojus nuolat sekti oficialią informaciją, perspėjimus bei atsakingų institucijų pranešimus ir, esant poreikiui, koreguoti savo planus atsižvelgiant į besikeičiančias oro sąlygas.

The post Meteorologai įspėja gyventojus apie sudėtingas orų sąlygas Pietų Lietuvoje appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Gavus pranešimą apie sprogmenį:

• Nenutraukinėti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais (konsultuokitės su policijos pareigūnais tel. +370 700 60 000). Ir tik tuomet, jei randamas pavojingas objektas, ar yra kitų indikacijų, kad grėsmė gali būti reali – pradėti evakuaciją ir skambinti skubiu pagalbos telefonu 112.

Perdavus informaciją apie sprogmenį iki pareigūnų atvykimo:

• Išlaikykite rimtį ir suburkite grupę sprendimus galinčių įgyvendinti žmonių, kuriems nedelsiant paveskite: 
• Įvertinti ar esant poreikiui evakuoti žmones visi praėjimai (durys) yra laisvi ir atsidaro.
• Informuoti kitus organizacijos narius apie priimtus ir priimamus sprendimus (kad buvo informuotas 112 arba paskambinta kitu pareigūnų nurodytu telefono numeriu, laukiama pareigūnų ir t.t.), tą daryti reguliariai, skatinti išlaikyti ramybę, informuoti, kokių veiksmų prašoma imtis.
• Prieinamuose viešuose šaltiniuose įvertinti ar tai ne koordinuota ir masinė informacinė ataka.
• Jeigu yra vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėti patekimo į teritoriją/patalpas kamerų duomenis ar nėra įtartinų asmenų ar veiklos.
• Gydymo, globos ir panašaus profilio įstaigose, kuriose yra negalinčių savarankiškai judėti žmonių, nedelsiant suburti ir instruktuoti grupę žmonių, kurie pradėtų rengtis galimai evakuacijai.
• Organizacijos prieigose sudaryti galimybę sklandžiai privažiuoti pagalbos tarnyboms.
• Jeigu turite bent kiek pagrįstą įtarimą dėl grasinimų realumo (pavyzdžiui: patekimas į patalpas/teritoriją nekontroliuojamas, vaizdo įrašuose pastebėjote įtartinus asmenis ar tokių asmenų veiklą, gavote kitokią pavojų liudijančią informaciją) – nelaukiant pareigūnų atvykimo imkitės evakuacijos.
• Tik tada, jeigu sužinojote, jog tapote masinės informacinės atakos taikiniu, patekimas į patalpas kontroliuojamas, pastarosiomis dienomis nebuvo jokių įtartinų asmenų ir (ar) incidentų, o gautas pranešimas yra vienintelė informacija apie sprogimo grėsmę – galite sulaukti atvykstančių pareigūnų ir nepradėti evakuacijos.
• Pakartotinai neskambinkite telefonu 112 arba kitu pareigūnų nurodytu telefono numeriu, nes esant masinei informacinei atakai, pareigūnai prioritetizuoja tikrintinus objektus. 

Į įvykio vietą atvykus pareigūnams privaloma: 

• Tiksliai ir operatyviai vykdyti pareigūnų nurodymus bei reikalavimus.
• Pateikti pareigūnams išsamią informaciją, kuri buvo gauta iki atvykimo.
• Pareigūnams atlikus patalpų ar teritorijos apžiūrą, sulaukti (pareikalauti) galutinio ir vienareikšmiško pareigūnų sprendimo dėl galimybės tęsti įprastą veiklą. 

Gavus pranešimą el. paštu:

• Neskubėkite evakuoti žmonių ir nutraukinėti veiklos – pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu +370 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti.  

Jeigu turite pagrindo įtarti, kad grėsmė yra reali:

• Atkreipiame dėmesį, kad jei po tokio grasinančio el. laiško, apžiūrėję patalpas, ar teritoriją, radote bet kokį įtartiną objektą, tuomet nedelsiant skambinkite skubių pagalbos tarnybų tel. numeriu 112.
• Elkitės kaip su pareigūnų įkalčiais ir neleiskite kitiems žmonėms liesti įtartino daikto.
• Neatsakykite į pranešimą, nepersiųskite ir neištrinkite.
• Atkreipkite dėmesį į siuntėjo el. pašto adresą arba naudotojo vardą / naudotojo ID, skirtą socialinės žiniasklaidos programoms.
• Išsaugokite visus savo organizacijos žiniatinklio žurnalo failus, kad padėtumėte pareigūnų tyrimui.

Kaip teisingai pranešti apie grasinantį el. laišką?

• Paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai. Neskambinti iš vienos įstaigos 5 ar 6 žmonėms. Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausiai nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo. 

Jei gaunamas grasinimas telefonu: 

• Būkite ramūs ir atidžiai klausykite.
• Turėkite kur pasižymėti svarbią informaciją.
• Jei įmanoma, neleiskite skambintojui kalbėti ir perspėkite kolegą, kad jis surinktų 112 arba skambintų kitu pareigūnų nurodytu telefono numeriu. 
• Jei matosi telefone, atkreipkite dėmesį į skambinančiojo numerį.
• Jei grasinimas yra įrašytas pranešimas, užsirašykite kuo daugiau informacijos ir praneškite pareigūnams; 
• Jei grasinimas gautas trumpąja žinute, neatsakykite į pranešimą, nepersiųskite ir neištrinkite, atkreipkite dėmesį į siuntėjo numerį ir vadovaukitės pareigūnų patarimais.
• Žinokite, į ką kreiptis savo organizacijoje gavus grasinimą, pvz. pastato apsaugą ar vyresnįjį vadovą, nes jie turės įvertinti grėsmę. 

Jei grasinimas pateikiamas akis į akį: 

• Pasistenkite prisiminti kuo daugiau skiriamųjų grasinusio asmens bruožų ir stenkitės tiksliai atsiminti, kas buvo pasakyta.

Gavę pristatytą įtartiną siuntą ar paštą, kurie gali kelti susirūpinimą, būtinai informuokite 112 arba skambinkite kitu pareigūnų nurodytu telefono numeriu. 

Įtartinų siuntų ar pašto bendrieji indikatoriai: 

• Netikėta prekė, ypač jei ji pristatoma rankiniu būdu. 
• Paminkštintas vokas (nėra galimybės pajausti kas per daiktas viduje) ar kita stambi pakuotė.
• Papildomas vidinis vokas ar kitas turinys, kurį gali būti sunku išimti.
• Neaiškus ženklinimas arba per didelis sandarinimas, skatinantis atidaryti tam tikrą galą arba tam tikru būdu; 
• Keistos formos arba perkreiptos pakuotės.
• Voko atvartas pilnai užklijuotas (paprastai voko atvartai palieka nedidelius tarpus kraštuose) pažymėtas kaip „atidaryti tik…“, „asmeninis“ arba „konfidencialus“.
• Organizacijai arba pavadinimui (o ne konkrečiam asmeniui) skirtas daiktas.
• Netikėta ar neįprasta kilmė (pašto antspaudas ir (arba) grąžinimo adresas).
• Nėra grąžinimo adreso arba grąžinimo adreso, kurio negalima patikrinti.
• Prastai ar netiksliai adresuotas arba adresas atspausdintas netolygiai ar neįprastai.
• Nepažįstamas rašymas ar neįprastas stilius.
• Neįprastas pašto antspaudas arba jo nėra.
• Daugiau antspaudų nei reikia pakuotės dydžiui ar svoriui.
• Riebios dėmės ant pakuotės.
• Iš pakuotės sklindantys kvapai.

Rekomendacijos organizacijoms dėl kasdieninių prevencinių veiksmų:

• Įsitikinkite, kad jūsų objekte yra nustatytos aiškios taisyklės kaip elgtis darbuotojams nustačius įtartiną asmenį, paliktą daiktą ar kilus kitokiai grėsmei.
• Vertinkite į objektą atvykstančių žmonių skaičių, kokius daiktus jie atsineša, ar išvaizda (apranga) ir turimi daiktai atitinka sezoniškumą, paros metą, tam tikrą vietą kurioje yra asmenys.
• Periodiškai tikrinkite, kad kilus būtinybei avariniai išėjimai būtų lengvai prieinami ir veiktų.
• Įsitikinkite, ar objektuose ar jų teritorijose pakanka apšvietimo tamsesniu paros metu.
• Esant poreikiui, konsultuokitės su jūsų teritoriją prižiūrinčiais pareigūnais, dėl efektyvesnių saugumo procedūrų ir veiksmų kilus grėsmei.
• Atlikus rizikos analizę jūsų organizacijoje, aprašyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plane galimas grėsmes, jei jūsų organizacijai toks planas yra privalomas.
• Atnaujinus ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, rengti 2 valandų civilinės saugos mokymus organizacijos darbuotojams tema, kaip elgtis gavus pranešimą apie sprogmenį.

The post Kaip elgtis gavus pranešimą apie galimą sprogmenį? appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

The post Karščiai ir kaitra: kaip apsaugoti save ir artimuosius? appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Daugiau rekomendacijų – https://lt72.lt/rekomendacijos-oro-pavojaus-atveju/

Išsiųsti perspėjimo pranešimai gyventojams – https://lt72.lt/kategorija/pranesimai/

The post Ką daryti gavus perspėjimo pranešimą apie oro pavojų (veiksmai pagal pranešimo spalvą) appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus į perspėjimus reaguoti atsakingai ir iš anksto pasirūpinti savo bei turto saugumu.

Pagal sinoptikų prognozes, audra Rytų Lietuvą turėtų pasiekti 14–21 val. Daugelyje rajonų numatoma perkūnija, smarkus lietus, o vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis – iki 25 m/s. Kai kur gali iškristi kruša.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos ekspertų, didžiausią pavojų audrų metu dažnai kelia ne tik pats meteorologinis reiškinys, bet ir neatsargus elgesys. Todėl gyventojus raginame nelaukti, kol audra prasidės, o iš anksto pasiruošti galimiems stipraus vėjo, krušos ar smarkaus lietaus padariniams.

Gyventojams rekomenduojama sandariai uždaryti langus ir duris, surinkti arba pritvirtinti lengvai vėjo pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Automobilių nepatartina palikti po medžiais, šalia reklaminių stendų ar kitų nestabilių konstrukcijų.

Audros metu saugiausia būti pastate. Jeigu esate lauke, nestovėkite po medžiais, prie elektros linijų, žaibolaidžių, metalinių bokštų ar reklaminių stendų. Venkite atvirų vietų, nebūkite prie vandens telkinių ir nesimaudykite.

Jeigu audra užklupo vairuojant, važiuokite ypač atsargiai, laikykite abi rankas ant vairo, mažinkite greitį ir jį rinkitės pagal esamas oro bei eismo sąlygas. Esant itin prastam matomumui ar stipriems vėjo gūsiams, rekomenduojama sustoti saugioje vietoje ir palaukti, kol pavojingiausia audros dalis praeis.

Daugiau rekomendacijų, kaip pasirengti audrai ir elgtis jos metu, gyventojai gali rasti LT72 interneto svetainėje – https://lt72.lt/rekomendacijos-ekstremaliu-oru-metu/

Jeigu užfiksavote pavojingą meteorologinį reiškinį – krušą, škvalą, smarkų lietų ar kitą reiškinį – kviečiame pasinaudoti platforma stebiu.meteo.lt ir pasidalinti savo stebėjimais. Gyventojų pateikiama informacija padeda meteorologams operatyviau vertinti situaciją ir tikslinti informaciją apie pavojingus reiškinius.

Meteo LT ir PAGD ragina gyventojus nuolat sekti oficialią informaciją, perspėjimus bei atsakingų institucijų pranešimus ir, esant poreikiui, koreguoti savo planus atsižvelgiant į besikeičiančias oro sąlygas.

The post Gyventojai įspėjami apie labai smarkią audrą Rytų Lietuvoje: ragina imtis atsargumo priemonių appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra savivaldybių institucijų, įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiksmų bei priemonių planas, užtikrinantis materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą bei valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Kas privalo jį turėti, kada ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra būtinas, kokie pagrindiniai jo rengimo principai ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, siekiant užtikrinti organizacijos veiklos tęstinumą ir darbuotojų saugumą?

Kas privalo turėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą?

Planus privalo turėti įstaigos ir ūkio subjektai, atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1c420e00875e11ed8df094f359a60216/asr):

• kultūros ir archyvų įstaigos: nacionaliniai muziejai, valstybinės reikšmės bibliotekos, valstybės archyvai ir kt.,
• sveikatos priežiūros įstaigos: visos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo pavaldumo),
• socialinių paslaugų įstaigos: kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų ir gyventojų),
• švietimo įstaigos: formaliojo švietimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų ir mokinių/auklėtinių).
• ūkio subjektai (įmonės):
  • pavojingų ar didelių kiekių atliekų tvarkytojai, sąvartynų operatoriai, medicininių atliekų tvarkytojai,
  • įmonės, savo veikloje naudojančios 3-ios arba 4-os grupės biologines medžiagas,
  • įmonės, laikančios daugiau kaip 200 tonų degių medžiagų,
  • centralizuoto šilumos tiekimo paslaugų teikėjai (daugiau kaip 3000 vartotojų arba 1/4 savivaldybės teritorijos),
  • didelių tvenkinių/vandens kaupimo baseinų valdytojai,
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės.

Kas turi būti numatyta planuose?

Planai (išskyrus sveikatos priežiūros įstaigų) rengiami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintu Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašu (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c04a5954f84311ef8619bb348379608d). Juose privalo būti numatyta:

• pavojų ir rizikos analizės vertinimas,
• materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimo ir valdymo tvarka,
• konkretūs darbuotojų ir atsakingų asmenų veiksmai bei priemonės gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms,
• ryšių palaikymo ir visuomenės (ar darbuotojų) informavimo procedūros.

Kas derina ir tvirtina planus?

Planų projektai turi būti suderinti su atsakingomis institucijomis prieš juos patvirtinant įstaigos ar įmonės vadovui:

• sveikatos priežiūros įstaigos planus rengia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka  (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/51e94bf1ac3611efaae6a4c601761171/asr) ir derina su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija,
• kitos įstaigos ir ūkio subjektai planų projektus derina su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

Reikia konsultacijos?

Kilus klausimų dėl planų rengimo ar derinimo, galite kreiptis į:

• savo savivaldybės parengties pareigūną,
• trumpuoju konsultacijų numeriu 1856.

The post Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas: kam jis privalomas ir kaip jį parengti? appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Prieš perkūniją:

• Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
• Būtina išjungti visus elektros prietaisus.

Perkūnijos metu ar žaibuojant:

• Žaibuojant ar griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
• Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
• Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
• Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
• Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
• Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą.
• Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
• Pamatę kamuolinį žaibą elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Prieš prasidedant stipriam vėjui:

• Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi.
• Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius.
• Pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.
• Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas.

Kiti svarbūs patarimai gyventojams:

• Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, taip pat nestatykite automobilių po medžiais.
• Išneškite iš atvirų balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite.
• Uždarykite namų duris, langus, langines.
• Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartus, nepalikite lauke gyvūnų.
• Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.
• Jeigu privalote išvykti,  namuose išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Gresiant nelaimei, labai svarbus bendruomeniškumas. Svarbu pasiteirauti kaimynų, ar jie girdėjo pranešimus, gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, todėl pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti. Jei turite galimybę – padėkite jiems arba informuokite artimuosius.

Nelaimės atveju esant pagalbos poreikiui skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

The post Rekomendacijos, kaip elgtis perkūnijos metu appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.