Europos Komisija pristatė 2025 m. kovo 25 d. priimtą komunikatą, kuriuo siekiama stiprinti ES požiūrį į gamtos gaisrų rizikos valdymą. Strategija grindžiama integruotu požiūriu, apimančiu visą gaisrų ciklą – nuo prevencijos ir pasirengimo iki reagavimo ir atstatymo („build back better“ principas), taip pat skirtingų politikos sričių ir valdymo lygmenų koordinavimą. Pabrėžta, kad gaisrų rizika ES didėja dėl klimato kaitos, ilgėjančio sezono ir ekstremalių oro sąlygų, o metiniai nuostoliai siekia apie 2,5 mlrd. eurų. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra klimato kaita (dažnėjančios karščio bangos ir sausros), netvari žemėtvarka bei žmogaus veikla, lemianti didžiąją dalį gaisrų.

Lietuva pristatė diegiamą miškų gaisrų monitoringo sistemą, kuri iki 2027 m. pabaigos apims visų Lietuvos miškų stebėseną, vykdomas prevencines priemones, taip pat pradėtus darbus kuriant antžeminius gaisrų gesinimo modulius, siekiant prisidėti prie išankstinio dislokavimo (angl. pre-positioning) programos miškų gaisrų sezono metu didelio gaisringumo rizikos šalyse.

Dalyviai aptarė dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes civilinėje saugoje: dirbtinis intelektas gali padėti greičiau nustatyti gamtinius pavojus, modeliuoti scenarijus, analizuoti nelaimes, apdoroti duomenis, atpažinti dezinformaciją ir kurti komunikaciją skirtingomis kalbomis. Tačiau išlieka rizikų, tokių kaip dirbtinio intelekto panaudojimas retų įvykių atvejais arba esant ribotiems duomenims, didesnė galimo duomenų nutekėjimo rizika, taip pat pasitikėjimas dirbtiniu intelektu gali sumažinti pasitikėjimą institucijomis, daryti įtaką socialinio jautrumo sumažėjimui. Dirbtinis intelektas gali padėti sprendimų priėmimo procese, bet niekada nepakeis sprendimų priėmėjų.

Darbo grupėse vyko diskusijos dėl konkrečių investicijų poreikių. Lietuva pristatė ilgalaikius prioritetus pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.

Norvegijos atstovai susitikimo dalyvius supažindino su nacionaline civilinio ir karinio bendradarbiavimo patirtimi. 2026 m. Norvegijoje paskelbti visuotinės gynybos metais, siekiant sustiprinti gebėjimus užkardyti, valdyti ir reaguoti į saugumo iššūkius, apimant didelio masto įvykius ir karą.

Tarpsektorinės iniciatyvos apima teisinio reguliavimo peržiūrą ir reikalingų procedūrų parengimą, rekomendacijas vietos ir regiono lygmens institucijoms dėl pasirengimo kariniams scenarijams ir planavimo, visuotinės gynybos pratybų organizavimą ir kompetencijų stiprinimą, gyventojų informavimą.  

Taip pat buvo pristatyta Airijos pirmininkavimo programa civilinės saugos srityje. Pagrindinis dėmesys bus skirtas deryboms dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento projekto dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir Sąjungos paramos pasirengimui ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimui į jas, o civilinės saugos seminare bus aptartas ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikis energetikos, telekomunikacijų ir vandens infrastruktūrai. 

The post Civilinės saugos generalinių direktorių susitikimas Kipre: naujos strategijos, dirbtinio intelekto galimybės ir bendradarbiavimas appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Pagal pratybų scenarijų, ryte į įmonės teritoriją įskridęs bepilotis orlaivis pataiko į kalcio amonio salietros sandėlį ir sukelia gaisrą. Po 45 min. antrasis dronas pažeidžia amoniako saugyklos vamzdyną. Į aplinką išsiskiria amoniakas, formuojasi nuodingų dujų debesis, kuris dėl vėjo juda gyvenviečių link. Yra sužeistų ir apsinuodijusių darbuotojų, o situacija vertinama kaip sparčiai besivystanti kompleksinė krizė, galinti apimti kelių savivaldybių teritorijas.

Pratybų scenarijuje numatyta, kad dėl incidento pavojus gali kilti Jonavos rajono gyvenvietėms, taip pat išlieka rizika taršai plisti į Kaišiadorių rajoną. Modeliuojamas scenarijus apima didelio kiekio amoniako išsiliejimo grėsmę ir galimą situacijos eskalaciją, įskaitant pakartotines dronų atakas.

„Tokio masto pratybos leidžia įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia visa valstybės krizių valdymo sistema. Šiandien svarbiausia – gebėti veikti greitai, koordinuotai ir užtikrinti gyventojų saugumą, kai vienu metu kyla kelios grėsmės“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Pratybų metu tikrinama visa reagavimo grandinė – nuo pirminio reagavimo ir operacijų centrų darbo iki sprendimų priėmimo, gyventojų perspėjimo ir jų apsaugos organizavimo. Vertinama, kaip institucijos realiu laiku keičiasi informacija, koordinuoja veiksmus ir valdo sparčiai besikeičiančią situaciją.

„Šios pratybos leidžia praktiškai patikrinti mūsų tarnybos pasirengimą veikti sudėtingų, daugiasluoksnių incidentų metu. Mums svarbu įvertinti, kaip greitai reaguojame, kaip veikia operacijų valdymas, kaip koordinuojame veiksmus su kitomis institucijomis ir užtikriname gyventojų perspėjimą bei apsaugą“, – akcentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Pratybose dalyvauja pagrindinės civilinės saugos sistemos pajėgos – ugniagesiai gelbėtojai, policija, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kariuomenė, greitosios medicinos pagalbos ir visuomenės sveikatos institucijos, aplinkosaugos ir meteorologijos tarnybos, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, Bendrasis pagalbos centras bei AB „Achema“.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pratybų metu koordinuoja institucijų veiksmus, organizuoja gyventojų perspėjimą ir informavimą, vertina situacijos raidą, planuoja civilinės saugos priemones bei gelbėjimo darbus. Taip pat tikrinamas įmonės vidaus avarinio plano veiksmingumas ir savivaldybių pasirengimas organizuoti gyventojų apsaugą.

Pratybas stebi ir vertina krizių valdymo bei civilinės saugos sistemos atstovai.

The post Valstybės lygio pratybos „Achemoje“: tikrinamas reagavimas į dronų ataką ir didelio masto cheminę avariją appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Primename, kad gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema skirta skubiai informuoti apie pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl jos veikimas yra nuolat tikrinamas. Šios sistemos patikrinimai Lietuvoje paprastai vyksta du kartus per metus, tačiau, esant poreikiui, organizuojami ir dažniau (pvz. praėjusiais metais Lietuvoje atlikti 3 sirenų patikrinimai).

Paskutinio sirenų patikrinimo metu (2025 m. gruodį) visoje Lietuvoje buvo įjungta apie 1160 sirenų, iš kurių nesuveikė 2,6 proc., kai ankstesnio patikrinimo metu šis rodiklis siekė 5,4 proc. Tai rodo, kad nuoseklus testavimas leidžia ne tik nustatyti, bet ir sumažinti sistemos trūkumus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 1163 perspėjimo sirenos, kuriomis pasiekiama apie 69 proc. gyventojų. Sistema toliau stiprinama – diegiamos naujos sirenos, modernizuojamos esamos ir plečiamas centralizuotas valdymas. Planuojama, kad iki 2029 metų perspėjimo aprėptis pasieks apie 75 proc. gyventojų.

Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, gyventojams reikia įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir susipažinti su skelbiama informacija – taip turėtų būti elgiamasi ir realios situacijos metu.

Perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus siunčiami visiems vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose aktyvuota perspėjimo funkcija. Instrukcijos, kaip mob. telefone aktyvuoti šią funkciją skelbiamos svetainėje lt72.lt ir mobiliojoje programėlėje LT72.

Naudingos nuorodos:

• Kada gausite perspėjimo pranešimus į savo mob. telefoną
• Kaip aktyvinti perspėjimo funkciją telefonuose, kad gautumėte perspėjimo pranešimus
• Civilinės saugos signalai ir kaip elgtis juos išgirdus
• Atsisiųsti programėlę LT72: iš App store ir Google Play

The post Šią savaitę planuotas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas – atšaukiamas appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Ką svarbu žinoti:

* jeigu važiuodami automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tik labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas,

* vairuotojai turėtų įvertinti oro sąlygas, rinktis saugų greitį, pasirūpinti tinkamomis žieminėmis padangomis ir automobilio technine būkle,

* jei planuojate ilgesnę kelionę, pasirūpinkite šiltais drabužiais, įkrautu telefonu ir karštu gėrimu,

* esant dideliam šalčiui, svarbiausia – apsauga nuo nušalimų ir peršalimo. Reikėtų rengtis šiltai, keliais sluoksniais, užsidėti kepurę, šaliką, pirštines, avėti neperšlampamus, šiltus batus. Ypač svarbu apsaugoti atviras kūno vietas – veidą, ausis, rankas,

* stenkitės lauke būti kuo trumpiau, o pajutę tirpimą, skausmą ar odos pabalimą, nedelsdami grįžkite į šiltą patalpą. Nevartokite alkoholio – nors jis ir sukuria šilumos pojūtį, iš tiesų didina riziką sušalti,

* didžiausia rizika per šalčius kyla senyvo amžiaus žmonėms, vaikams bei lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pasidomėkite, ar jūsų artimiesiems, kaimynams nereikia pagalbos – galbūt jiems trūksta šilumos, maisto ar vaistų,

* pastebėję gatvėje sušalusį žmogų, nedvejodami kreipkitės į skubiosios pagalbos tarnybas ryšio numeriu 112,

* esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 °C laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo,

*  smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Ugniagesiai įspėja, jog esant dideliems šalčiams būtina pasirūpinti ir savo namų saugumu:

* neperkaitinti krosnių,

* nelaikyti degių medžiagų prie krosnių, šildymo katilų, jų vamzdynų ar ant jų,

* nesinaudoti savadarbiais elektros šildymo prietaisais,

* nejungti kelių prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros,

* nerūkyti lovoje.

Daugiau informacijos, kaip elgtis per šalčius, rasite interneto svetainėje https://lt72.lt/gamtiniai-pavojai/

Šiemet šalyje jau kilo 751 gaisras (pernai tuo pačiu metu – 645), gaisrų metu žuvo 14 (7), išgelbėta 16 (8) žmonių. Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 384 (231) gaisrai. Dažniausios gaisrų priežastys: krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai – 153 (86), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai – 71 (54), neatsargus rūkymas – 11 (19).

The post Ugniagesiai gelbėtojai: ką svarbu žinoti artėjant dideliems šalčiams appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

The meteorological service informs: The wind will be strengthening in the coming hours, and on the night and morning of December 30, very strong winds are expected in the coastal area and the Curonian Spit, with northwesterly gusts reaching 28–32 m/s. Trees may fall, and the electricity supply may be disrupted. More: www.lt72.lt and www.meteo.lt.

Šis pranešimas 19.30 val. išsiųstas vakarinėje Lietuvos teritorijoje.

The post Pranešimas appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Iš viso Lietuvoje buvo testuota 1 160 sirenų, iš kurių nesuveikė 30 (2,6 proc. nuo bendro sirenų skaičiaus). Per ankstesnį sirenų testavimą buvo bandytos 1 164 sirenos, iš jų nesuveikė 63 (5,4 proc.).

Pagrindinės sirenų nesuveikimo priežastys – elektros tiekimo ir programinės įrangos sutrikimai. Tikslios kiekvieno atvejo priežastys bus nustatytos atlikus individualią analizę ir tyrimą. Nustačius nesuveikusias sirenas, joms bus atliekami remonto darbai.

Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Daliai ryšio operatorių šių pranešimų pasiekiamumas, lyginant su ankstesniais testavimais, padidėjo beveik du kartus.

Galutiniai gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimo rezultatai bei išsamios nesuveikimo priežastys bus nustatyti per 5 dienas.

The post Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas: rezultatai gerėja appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Patikrinimo metu sirenos kaukė 3 minutes (nuo 11.52 iki 11.55 val.). Primename, kad išgirdę sirenas, gyventojai turi nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją bei elgtis pagal pateiktas rekomendacijas.

Vykdant Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą, gyventojams taip pat buvo išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus.

Šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priima tik tie telefonai, kuriuose yra nustatyta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Rekomenduotina iš anksto mobiliajame telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad gautumėte trumpuosius perspėjimo pranešimus. Šiais pranešimais gyventojai perspėjami, kai būtina skubiai perduoti svarbią informaciją apie jų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai gresiantį pavojų. Daugiau informacijos apie telefonų nustatymus pateikiama interneto svetainėje lt72.lt arba mob. programėlėje LT72 (parsisiųsti programėlę galite App store ir Google Play).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų, turinčių pastabų, pasiūlymų ar klausimų dėl perspėjimo sistemos veikimo, užpildyti interneto svetainėje lt72.lt esančias anketas https://survey123.arcgis.com/share/6d150371fde04a09bdbf42522ae8ca03 ir https://survey123.arcgis.com/share/717c973e95e048be968e9b17181036d1. Šioje svetainėje rasite ir daugiau informacijos, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, kaip aktyvinti perspėjimo funkciją telefonuose, kad būtų galima gauti trumpuosius perspėjimo pranešimus https://lt72.lt/telefono-nustatymai-aktyvinti-perspejimo-funkcija-telefonuose-kad-gautumete-perspejimo-pranesimus/, taip pat svetainėje skelbiamas sirenų girdimumo žemėlapis https://atviri-duomenys.stat.gov.lt/datasets/a37eea7b049e4836810218714bebe367_0/explore.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1163 perspėjimo sirenos. Sirenomis perspėjami 69 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Įgyvendinant Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemones, Lietuvoje suplanuota įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas ir prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos prijungti 600 esamų perspėjimo sirenų visoje Lietuvoje.

2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojų perspėjimui bus naudojamos 1438 sirenos, iš kurių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1125 sirenas. Planuojama, jog perspėjimo sirenomis bus perspėjama apie 75 procentai visų Lietuvos gyventojų.

The post Užpildę anketas padėsite tobulinti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Svarbiausia PAGD operacijų centro užduotis pratybų metu yra patikrinti PAGD pasirengimą valstybės lygiu koordinuoti gyventojų evakavimą. Operacijų centro nariai savo veiksmus derina su LR Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniu krizių valdymo centru, Vidaus reikalų ministerija, kitomis valstybės institucijomis ir savivaldybėmis.

Departamento operacijų centre apsilankė ir vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič. „Pratybų apimtis labai plati, užduočių labai daug, tačiau ši patirtis yra labai svarbi tiek mokantis valdyti įvairias situacijas, tiek realiuose įvykiuose“, – sakė V. Kondratovič. Operacijų centro nariams jis palinkėjo sėkmės vykdant užduotis ir bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.

Pratybų eigą ir PAGD operacijų centro atliktas užduotis vidaus reikalų ministrui pristatė pratybų vadovas PAGD direktorius Renatas Požėla, pratybų vadovo pavaduotojas direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas ir pratybų koordinatorius Evaldas Tamašauskas.

Pagal pratybų scenarijų, dėl Lietuvos Respublikos valstybės ginkluoto užpuolimo kilus grėsmei gyventojams, buvo paskelbta pasienio zonos gyventojų evakuacija. Spalio 7 d. Radiacinės saugos centrui informavus apie radiacinį pavojų pasienio zonoje, buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai gyventojams, atlikta antžeminė radiacinė žvalgyba, priimti sprendimai dėl gyventojų evakavimo, įrengti gyventojų surinkimo punktai, sudėlioti evakavimo maršrutai. Gyventojai iš 30 savivaldybių buvo evakuoti į kitas savivaldybes ir apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose.

Taip pat, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, buvo surinkta informacija dėl 7500 Lietuvos gyventojų evakavimo į Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę.

Iš karinių oro pajėgų gavus pranešimą dėl oro atakos buvo išplatintas perspėjimo pranešimas gyventojams ir aktyvuotos perspėjimo sirenos.

The post Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dalyvauja Valstybės lygio civilinės saugos funkcinėse pratybose appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Primename, Radiacinės saugos specialistai nuolat (24/7) stebi radiacinį foną Lietuvoje, kuris yra nepakitęs ir gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti. Apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsiant informuotume atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiktume rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo. 

Gyventojai foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimų duomenis gali stebėti RSC interneto svetainėje, pasirinkę aktyvią nuorodą „Radiacinis fonas Lietuvoje“.

Daugiau informacijos apie RADIS galite skaityti ir šiame informaciniame pranešime ->RADIS – visada žinome, koks radiacinis fonas Lietuvoje.

The post Dėl situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje Lietuvos gyventojams ir aplinkai grėsmės nėra appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

Gyventojai informuojami, jog pastebėjus nukritusį droną, prie jo nereikėtų artintis ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

Šiandien ryte gauti gyventojų pranešimai apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną). Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus. Policija aktyvavo visas pajėgas, informuotos visos tarnybos. Gyventojai, pastebėję droną, raginami nedelsiant pranešti 112, jokiu būdu prie jo nesiartinti. Kokio tipo dronas nėra aišku.

Daugiau, kaip elgtis kilus oro pavojui skaitykite čia.

The post Policija: pirmadienio rytą į Lietuvą įskrido dronas appeared first on Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.